Vaiko adaptacija mokykloje

Mokslinėje literatūroje adaptacijos terminas suprantamas keleriopai. Vieni autoriai šį procesą supranta kaip prisitaikymą, kiti kaip pripratimą, dar kiti – kaip barjerą, kuris atsiranda individui patekus į naujas gyvenimo sąlygas.
Adaptacija yra vienas universaliausių gyvosios gamtos reiškinių. Ji būdinga tiek augmenijos, tiek gyvūnijos pasauliui. Žmogus turi prisitaikyti gyventi ne tik tam tikroje ekosistemoje, jį dar veikia socialinės sąlygos. V. Timakovas rašo, kad adaptacijos problema – tai bendroji biologinė problema, kuri paliečia visas visuomenės, visų sričių darbuotojų interesus. Jos reikšmę pirmiausia lemia tai, kad žmogaus prigimtis ir fiziologinės savybės, kurios formavosi ištisus šimtmečius, negali pasikeisti taip greitai ir tokiais tempais, kaip techninės gamybos sąlygos, technika ir gamta. “ Žmogaus adaptacija – ne tik biologinė savybė formuoti adekvačius ryšius tarp organizmo ir aplinkos; tai ir sudėtingi mechanizmai, kurių dėka atsiranda pusiausvyra tarp asmenybės ir socialinės aplinkos. Todėl norint suprasti žmogaus adaptacijos sistemą, svarbu gerai žinoti, koks veiksnių vaidmuo, suvokti biologinę, psichologinę ir socialinę esmę.
Biologijoje adaptacija suprantama kaip viena svarbiausių ir universaliausių biosistemos savybių, atspindinčių jos ryšį su aplinka. Enciklopedijoje rašoma, kad “adaptacija vadiname organizmo ir jo organų struktūrų bei funkcijų prisitaikymo egzistuoti tam tikromis sąlygomis procesą”. Taigi adaptacija traktuojama kaip statistinė biosistemos savybė, kai kalbama apie organizmo būseną tam tikromis sąlygomis, ir kaip biosistemos dinaminė savybė, kai kalbama apie jos prisitaikymą egzistuoti nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Psichologijoje adaptacija apibrėžiama atsižvelgiant į asmenybės ypatumus. Sociologai mano, kad adaptacijos metu pasikeičia žmogaus elgesys. Kartais išryškėja tokios psichologinės reakcijos, kaip teigiamos ar neigiamos emocijos, agresyvumas ir panašiai. Šiuo metu atsiradusios neigiamos emocijos veikia vegetacinę sistemą, dėl to gali sutrikti normali jos veikla, išsivystyti liga.
Organizmas – vieninga funkcinė sistema, kuriai būdinga savikontrolė, savireguliacija ir savivalda. Nuolatinis ryšys su aplinka pasireiškia tuo, kad persitvarko fiziologinių sistemų ryšiai, jų aktyvumas, reguliavimas. Be to, kiekviena fiziologinė sistema, be specifinės veiklos, dar prisideda prie bendros pastovios organizmo būsenos, vadinamos homeostaze, palaikymo. P. Anochinas pabrėžia,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!