Kentėti už kitų kaltes yra aukščiausia žmogaus dorumo pakopa

Kančia – tam tikra skausmo atmaina, jutiminė ar jausminė nemaloni patirtis, susijusi su žala ar žalos grėsme kančią išgyvenančiam individui. Nei vienas asmuo šiame pasaulyje nenori patirti kančios, o ypač patirti ją, jog galėtų išsaugoti kitus. Tačiau yra žmonių, kurie yra pasiryžę aukotis dėl kitų gerovės. Turbūt daugelis pagalvoję apie kančią už kitus prisimena, kaip Jėzus kentėjo prikaltas prie kryžiaus, jog galėtų visus mus išganyti ir parodyti Dievo gerumą. Šią pasiaukojimo temą dėl kitų galime rasti ir 1879 metais gimusio realizmo autoriaus Jono Biliūno kūryboje. Šis autorius išugdė psichologinę novelę, kaip trumpo epinio žanro formą, kuri analizavo svarbius dvasinio patyrimo momentus bei nagrinėjo gėrio ir blogio ribas.ST Kančią už kitų kaltes galime pamatyti Jono Biliūno novelėje „Ubagas“. Kūrinys pasakoja apie ubagą Petrą Sabaliūną, kurį jo sūnus išmetė iš namų ir paliko tik su maišeliu rankose. Šios novelės elgeta yra visiškai skiriasi ST nuo įprasto lietuvių literatūroje: jis neturi didelės lazdos, kalbėjo poterius kaip paprastas nuliūdęs žmogus su drebančiomis rankomis, buvo susijaudinęs. Tai buvo doras, dosnus bei jautrus žmogus, kuris seniau rūpinosi kitais, dalinosi bičių medumi, mėgo mylėjo vaikus, o ypač savo anūkus. Mano nuomone, išmestas sūnaus iš savo paties namų, Petras Sabaliūnas nejautė pykčio, tik begalinį skausmą, liūdesį, nes jam buvo gaila jo anūkų, kurie matė, kaip visa...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!