Kelių dangos, priežiūra ir remontai

Istorijos šaltiniai teigia, kad jau XIII a. Baltijos pajūriu pro Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus kelias, jungęs Kryžiuočių ordino valstybę su Ryga. 1381-1402 m. ordino žvalgų pranešimuose minima net apie 100 Lietuvos kelių. XIV a. svarbiu susisiekimo mazgu tapo Vilnius – iš jo buvo galima pasiekti Polocką, Lydą, Kernavę, Trakus, glaudūs prekybos ryšiai Lietuvos sostinę siejo su Ryga.
Viduramžiais susisiekimui ir kroviniams gabenti buvo naudojami arkliai arba jaučiai, tačiau keliauti keliais buvo gana nesaugu. Norint apsiginti nuo pakelėse siautėjusių plėšikų gaujų, tekdavo samdyti ginkluotus palydovus. Už tam tikros teritorijos, tiltų pervažiavimą, perkėlimą per upes tekdavo mokėti mokesčius ir įvairias rinkliavas, o tai didindavo transportavimo išlaidas ir prekių savikainą.
XV-XVI a. Vilnių ir Kauną keliai jungė su Dancigu, Karaliaučiumi, Gardinu, Krokuva ir kitais miestais. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs keliai iš Kauno: vienas į Rygą (per Kėdainius, Šiaulius), kitas – Varšuvos link (Nemuno kairiąja pakrante, toliau – per Alytų, Merkinę, Gardiną). Kelių tiesimą ir priežiūrą kontroliavo LDK Vyriausybė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas (įstatymų rinkinys) reglamentavo mokesčius už važiavimą keliais bei sausumos kelių priežiūros ir tvarkymo darbus.
1795 metais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę inkorporuojant į Rusijos imperijos sudėtį, joje jau egzistavo gana tankus sausumos kelių tinklas. Vieškeliai, jungiantys didesnius miestus, bei pašto keliai buvo žvyruoti, platesni, su šalia kelio iškastais grioviais. XIX a. pradžioje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo-Varšuvos (per Vydžius, Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Šalčininkus, Lydą, Gardiną), reikšmingi buvo ir Vilniaus-Kauno, Varšuvos-Rygos, Karaliaučiaus-Rygos, Kauno-Tilžės bei Šiaulių-Panevėžio traktai.
Keleivius ir krovinius tuo metu veždavo privatūs verslininkai arba pašto stotys. Mokestis už važiavimą priklausydavo nuo atstumo (pavyzdžiui, keleivis, vykstantis iš Vilniaus į Kauną, turėdavo mokėti vežėjui 3 rublius). Gabenant krovinius, be nuotolio tarifo, papildomai reikėdavo sumokėti ir kitus mokesčius, t. y. už krovinio svorį, priežiūrą vežant ir t.t. Kelionė iš Vilniaus į Kauną dažnai trukdavo ilgiau nei parą.
2.1 Automobilių kelių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!