Kazimiero teisynas ir jo pagrindiniai bruožai

Vienas iš įdomiausių LDK teisės šaltinių yra vadinamasis Kazimiero teisynas. Šis aktas, išlikęs įvairiuose knygų nuorašuose, neturi jokios antraštės, jokio oficialaus vardo.
Teisyno išleidimo data yra nurodyta pačiame įstatyme, tačiau dėl laiko žymėjimo savotiškumo atsiranda neaiškumų. Teisyno originalas arba bent jau autentiškas jo tekstas neišliko. Dabar yra išlikę keli XVIa. Nuorašai. Juose metai nenurodyti, o tik nurodyta data: vasario 29 d. ir indiktas (indikacija). Indiktas buvo parašytas neaiškiai, todėl jį buvo sunku suprasti. Pirmasis Teisyno leidėjas I.Danilavičius išskaitė 10 (tame laikotarpyje 10 indiktas išpuola 1462-1477m.), tačiau jis taip ir nenustatė tikslių išleidimo metų.
A.T.Dzialinskis, perspausdindamas I.Danilavičiaus tekstą ir visus jo paaiškinimus, praleido samprotavimus dėl datos ir nustatė savąją: remdamasis 10 indiktu, traktavo, kad Teisyno išleidimo data esanti 1492 m. vasario 29 d.
Vėliau Rusų archeografijos komisija dar kartą peržiūrėjo datos klausimą. Paaiškėjo, jog darant Teisyno nuorašą įvykusi klaida: indikto raidė iš tikrųjų reiškė ne 10, o 1. Taigi nustatyta, jog teisynas išleistas 1468 m. Šią išvadą patvirtina dar viena aplinkybė. Teisyno įvadinėje dalyje pasakyta, kad jis išleistas pasitarus su ponais ir kitais pareigūnais, taigi vykstant seimui, o Teisyno gale nurodytas Vilnius, kaip išleidimo vieta. Yra žinoma, kad Kazimieras 1468m. nuo Kalėdų ligi sekančių metų balandžio pradžios gyveno Vilniuje, ir tuo metu buvo susirinkęs seimas.
Taigi 1468 m. vasario 29 d. yra Kazimiero Teisyno išleidimo data.
Darbo tikslas – susipažinti ir išnagrinėti Kazimiero Teisyno pagrindinius bruožus.
Žvelgiant į LDK teisės šaltinių istoriografiją, nesunku pastebėti, jog greta Lietuvos Statutų nagrinėjamo nemažai dėmesio susilaukė keleto spausdintinių puslapių ir vos 25 straipsnių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1468m. patvirtintas dokumentas, tekste pavadintas „list“, kuris vėliau buvo pavadintas Kazimiero teisynu.
Teisynas skiriamas žemvaldžiams feodalams, įgijusiems imunitetą, kurie turėjo teisti savo valdinius – bajorus ir valstiečius. Tai nuostatai, kokias bausmes jie gali skirti ir kaip jas nustatyti. Tyrinėtojai nesutaria dėl jo vietos LDK bendrojoje istorijos ir teisės šaltinių sistemoje: ar Kazimiero Teisynas buvo bendras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!