Teisminė valdžia ir jos bruožai

Demokratinėje valstybėje valdžios organizacija ir veikla grindžiama valdžių padalijimo principu. Šio principo paskirtis- garantuoti asmens teises ir laisves, padėti visuomenei išvengti despotizmo. Atsižvelgiant į tai valstybė vykdo tris funkcijas: leidžia įstatymus, juos vykdo ir sprendžia iškilusius ginčus; taigi valstybės valdžia dalijama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Valdžios yra pakankamai savarankiškos, nepriklausomai kontroliuoja ir riboja viena kitos galias.
Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra aptaręs šį principą, kuriuo vadovaujantis visos valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet tarp jų turi būti ryšys- Lietuvoje Parlamentas leidžia įstatymus, Vyriausybė juos įgyvendina, o Teismai vykdo teisingumą.
3. teisminę valdžią- valstybinės valdžios dalį, kurią sudaro specialios valstybės institucijos- teismai- turintys suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas.
Apie pastarąją ir bus kalbama šiame darbe.
XVIIIa. Š. Monteskjė ir Dž. Lokas pagrindė trijų savarankiškų valdžių egzistavimo būtinumą, siekiant, kad valdžia nebūtų koncentruojama vienose rankose ir kad būtų tenkinami žmonių poreikiai. Valdžių padalijimo teorija- tai iki tol buvusios visagalės valstybės su monarchu priešakyje priešprieša. Didelę reikšmę turėjo teisminės valdžios, iki tol buvusios karaliaus valdžios dalimi, atskyrimo idėja. Ypač teisminės valdžios atskyrimas, jos savarankiškumas, nepriklausomumas ir susaistymas tik galiojančiais įstatymais turėjo atimti galimybę valstybei kištis į teismų veiklą vykdant teisingumą ir garantuoti apsaugą žmogui.
Nepriklausomumą ir autoritetą teisminė valdžia pasiekė ne iš karto, kadangi vien teorijos pripažinimas ir įtvirtinimas įstatymuose nereiškė, kad valstybė iš karto atsisakė kištis į teismų veiklą. Apie nepriklausomos teisminės valdžios atsiradimą Europoje galima kalbėti maždaug nuo XIX a., kai teismai įgavo realų vykdomosios valdžios statusą. Dabar Vakarų Europos teisminės valdžios įtaka yra tokia didelė, jog yra baiminamasi, kad teisėjai iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Esminis teisminės valdžios stiprumo bruožas yra tas, kad ji yra nepriklausoma. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!