Kasdienybės grožio tema lietuvių poezijoje.
Kasdienybė dažniausiai yra suprantama kaip nuobodus, varginantis, vienodas darbas. Bet skirtingų laikotarpių kūrėjų darbuose kasdieninio gyvenimo grožis yra pateikiamas skirtingai. Skirtingą kasdienybės grožį vaizdavo XVIII a. pr. lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, XX a. antrosios pusės modernistė, poetė Judita Vaičiūnaitė bei XX a. antrosios pusės eseistas Marcelijus Martinaitis. K. Donelaičio didaktinėje poemoje ,, Metai“ kasdienybės grožis pateikiamas pavyzdingu gamtos gyvenimu ir puoselėjimas dvasines vertybes, J. Vaičiūnaitės poezijoje grožis atskleidžiamas miesto bei buities vaizdais, o Marcelijaus Martinaičio kasdienybės grožis buvo išreikštas mitologijos bei tautosakos ryšiu.
Apšvietos idėjų atstovas Kristijonas Donelaitis didaktinėje poemoje ,,Metai” kasdienybės grožį vaizduoja gyvenant dorybėje, mokantis iš gamtos, kurioje vyrauja Dievo nustatyta tvarka ir harmonija. Autorius, šioje poemoje pabrėžia tokias vertybes kaip darbštumą, paprastumą, dorybingumą, kuklumą, kuriomis kasdieninis gyvenimas tampa gražesnis ir darnesnis. Poemoje veiksmas vyksta Vyžlaukio kaime. Pagrindiniai šio kūrinio veikėjai yra suskirstyti į ,,viežlybuosius” ir ,,neviežlybuosius” būrus. ,,Viežlybieji” būrai yra žmonės, kurie laikosi nustatytos Dievo tvarkos, dori, teisingi, tvarkingi ir labai darbštūs. Todėl puoselėjant šias vertybes ,,viežlybieji” būrai suteikia kasdienybei grožio, kuris yra kupinas harmonijos ir nepamina Dievo nustatytos tvarkos. Selmas - religingas, pamaldus, o Pričkus - labai darbštus ir sąžiningas. Darbštumo svarba yra harmoningai perteikiama šienapjūtės scenoje, nes joje gėrimasi laukuose dirbančiais ,,viežlybaisiais” būrais. Jie lyginami su dirbančiomis skruzdėmis, kurios kuria kasdienybės grožį, o žmonės stropiai dirbdami prie to prisideda. ,,Neviežlybieji” būrai yra nesąžiningi, nedori, tingūs. Pavyzdžiui Dočys - girtuoklis, neturintis saiko ir atsakomybės, jam nesvarbu ar jo elgesys daro žalą bendruomenei. Tai būrai, kurie nevykdo gamtos nustatytos tvarkos ir pažeidžia Dievo nustatytą prigimtinę priedermę. Todėl ,,neviežlybieji” būrai naikina kasdienybės grožį ir harmoniją. Taigi XVIII a. poetas Kristijonas Donelaitis kasdienybės grožį didaktinėje poemoje ,,Metai” pateikia kaip gamtos ir Dievo nustatytą tvarką.
Visai kitaip ir priešingai, kasdienybės grožis yra jaučiamas XX a. antrosios pusės poetės, modernistės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiuose ,,Kavinukas su pastoralėm” ir...
Šį darbą sudaro 692 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!