Kančios tema literatūroje (Sruoga, Dostojevskis)

Kančios tema literatūroje Anglų dramaturgas bei poetas Oskaras Vaildas teigė, jog kentėjimas yra begalybę trunkantis akimirksnis. Išties, kančios temą galime įžvelgti daugelyje gyvenimo aspektų. Kančia mus lydi kiekvieną gyvenimo akimirką nuo gimimo iki mirties. Jos atsiradimas žmogaus gyvenimo epizoduose yra nepaaiškinamas, nes kančios priežasčių yra daugybe. Tačiau pagal patiriamą skausmą ji gali būti skirstoma į fizinę bei psichologinę. Toks kančios dalijimas yra sąlyginis, kartais sunkiai atskiriamas. Jausdamas fizinį skausmą individas yra linkęs kentėti dvasiškai, o jausdamas stiprų psichologinį skausmą ir bandydamas jį numalšinti žmogus yra linkęs žaloti save. Galbūt dėl savo įvairiapusiškumo kančios viešpatavimas pasaulyje ir yra viena iš pagrindinių egzistencinių problemų, kurias kelia ir filosofai, ir rašytojai. Todėl nieko keista, jog kančios tema atsispindi tiek vieno žymiausių lietuvių rašytojo Balio Sruogos atsiminimų knygoje „Dievų miškas“, tiek vieno žymiausių rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romane „Nusikaltimas ir bausmė“. Nors abu autoriai nagrinėja fizinę bei psichologinę kančią, šio patiriamo jausmo priežastis kūriniuose skiriasi. XIX amžiaus rusų literatūros klasikas bei filosofas Fiodoras Dostojevskis romane „Nusikaltimas ir bausmė“ vaizduoja žmogų, kenčiantį dėl savo veiksmų. Rašytojas gyvenime taip pat neišvengė kančios. Jis dėl propaguojamų socialistinių idėjų buvo suimtas ir 1849 metais caro įsakymu nuteistas mirti. Tik prieš pat nuosprendžio vykdymą buvo perskaitytas manifestas, skelbiantis caro malonę: mirties bausmė pakeista kalinimu Sibire. Tų pačių metų pabaigoje rašytojas išvežtas į katorgą, kur praleido ketverius metus. Kūrėjas visą savo patirtą kančią bei kartu kalėjusių kriminalinių nusikaltėlių istorijas aprašė knygose. Fiodoro Dostojevskio romanas „Nusikaltimas ir bausmė“ – tai istorija apie žmogų, kuris dėl savo poelgio išgyvena kančią. Pagrindinis veikėjas Raskolnikovas nusižengia Dievo įsakymui ir nužudo nekaltą senutę. Šio nusikaltimo priežastis ne poreikis pasipelnyti, kaip kūrinio pradžioje galime spėti, o noras išbandyti save. Protagonistas tokiu poelgiu trokšta išsiaiškinti, ar priklauso „nepaprastųjų“ žmonių klasei. Herojus atkreipia dėmesį į tai, jog, šiai klasei priklausantis asmuo, jeigu „reikia, dėl savo idėjos, peržengti kad ir per lavoną, per kraują, tad jis savo viduje, pagal sąžinę, gali

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!