Kaltės problema etikoje

Fiodoras Dostojevskis sakė „Visi mes esame kalti dėl visko, už visus ir visiems, ir aš daugiau negu kiti“.
Mano kursinio darbo tikslas – išsiaiškinti kaltės problemą etikoje.
• Išnagrinėsiu kaltės rūšys pagal Karlą Jaspersą;
• Sužinosiu kaltės prasmę pagal Albertą Camiu;
• Apžvelgsiu atsakomybę kaip kaltės rezultatą.
KALTĖS ESMĖ
Kaltės jausmas – jausmas, kylantis tada, kai žmogus suvokia pažeidęs svarbias socialines ar moralines normas. Kaltė gali būti sąmoningai suvokta, nesąmoninga ar įsivaizduota. Kartais tikroji, iš sąmonės išstumta kaltė gali būti pridengta kita, išgalvota kalte. Sąžinė įspėja, kad jos principų nepaisymas gali sukelti kaltės jausmą. Kaltės jausmas yra susijęs su menku savęs vertinimu. Ankstyvoje vaikystėje kaltės jausmas kyla iš baimės prarasti kitų žmonių (paprastai tėvų) meilę, pagarbą, dėmesį, vėliau ši baimė interiorizuojama – bijoma prarasti teigiamą savęs vertinimą, savigarbą.4
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateikiamos dvi kaltės reikšmės, tai kaltės prasmė filosofijoje bei kaltė teisiniu požiūriu.
Kaltė – vidinio sąžinės balso įsisamonimas, leidžiantis suvokti atlikto veiksmo moralinę kokybę, lemiantis veiksmo subjekto galimą atsakomybę. Kaltės pagrįstumo nustatymas (pakaltinamumas) galimas tik esant laisvės ir sąmoningo pasirinkimo sąlygoms. Netiesioginė kaltė yra tuomet, kai įžvelgiama blogio sklaida, bet aktyviai nesiekiama jos sustabdyti.5
I. Kantas kaltės moralinę sąvoka praplėtė religiniu turiniu. Žmogiškąją kaltę laikė absoliučia – žmogus kaltas ne tik dėl blogų savo maksimos (subjektyvaus valios principo) paskatų, bet ir dėl prigimtinės nuodėmės. Kategorinis imperatyvas, pasireikšdamas sąžine, baudžia kaltės jausmu tuos, kurie mėgina tapatinti malonumus ir moralinę pareigą. Pasak I. Kanto, blogio arba būvimo kaltu būsena įveikiama pakeičiant mąstymą, priskiriant savo maksimai gerą nuostatą, stiprinant charakterį.6
Kaltė yra galima tik ten, kur yra privala, ir savo ruožtu privala yra ten, kur yra laisvė. Gi, kaip Schelling įspėjo, nėra laisvės tik geram, nes laisvė visada yra lygiai ir geram, ir blogam. Kaip laisvos valios būtybė, žmogus visada stovi prieš kaltės galimybę. Todėl veltui F. Nietzsche svajojo „tapsmo nekaltybę“ ir žadėjo savo antžmogį išvesti „anapus gėrio ir blogio“, nes šią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!