Kaip žmogus be humanistinių vertybių virsta gyvuliu. Balys Sruoga

Kaip žmogus be humanistinių vertybių virsta gyvuliu?

Balys Sruoga 20 a. modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas. Iškart po antrojo pasaulinio karo poetas parašė, atsiminimų knygą : ,,Dievų miškas‘‘, kuri buvo išspausdinta tik 1957m. Balio Sruogos memuarinis kūrinys „Dievų miškas“ yra išskirtinis liudijimas apie nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklose patirtas tragedijas, atveriantis tamsiąją žmogaus prigimties pusę. Pasakotojas, pats patyręs Štuthofo koncentracijos stovyklos žiaurumus, kūrinyje ironiškai vaizduoja ne tik fizines kančias, bet ir išreiškia dvasinį žmogaus išgyvenimą, netekus humanistinių vertybių.

Memuariniame kūrinyje „Dievų miškas“ yra aprašomi į nelaisvę paimti žmonės, atsidūrę nežmoniškose sąlygose – badas, smurtas ir nuolatinis teroras. Pasakotojas vaizdžiai perteikia kaip pamažu iš jų išnyksta tokie bruožai kaip užuojauta, draugiškumas, moralė bei blaivus mąstymas, nes konclagerio taisyklės skatina konkuruoti dėl išlikimo. Žmogus, siekdamas išgyventi, atsisako tolerancijos ir vienybės, praranda empatiją, nes privalo kovoti už kiekvieną duonos kąsnį. Čia atsiskleidžia, kad humanistinės vertybės, kurias žmonės paprastai brangina, yra gyvybiškai svarbios ne tik bendruomenei, bet ir pačiam žmogaus vidiniam pasauliui, nes pametęs savo humanistines vertybes, pradeda elgtis gyvuliškai. ,,Žmogus, patekęs į žvėrišką aplinką, išsilaikymo instinkto spiriamas, nė pats nepajunta, kaip įsitraukia į žvėriškumo siaubą, kaip pats darosi visos tos baisybės organiška dalis‘‘. Kūrinio veikėjai bei realūs pasakotojo sutikti individai gyvena primityviais išlikimo instinktais, jie praranda moralines vertybes, tampa abejingi ir net žiaurūs – šie bruožai lemia jų degradaciją. Lagerio prižiūrėtojai – viršininkai, sargybiniai – elgiasi su kaliniais kaip su beverčiais objektais, lyg jie nebūtų žmonės, į juos žiūri net ne kaip į gyvybę, o į tuščiavidurį, bejausmį daiktą. ,,Kalinys buvo anapus įstatymų. Jis jokių teisių neturėjo. Joks teisingumas jo negynė. Jis reiškė mažiau negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose įrašytas‘‘. Lagerio pareigūnai apatiškai reaguoja į badaujančius, merdinčius žmones, ne gana to su pasimėgavimu smarkiai smurtauja prieš kalinius. Agresija tampa jų pagrindiniu bruožu, kuris nėra suvokiamas žmogui su humanistinėmis vertybėmis. Šiame pasakojime dažnai įvardijamas barbariškas lagerio viršininkų bendravimas su kalinčiais asmenimis: ,,Lauk, gyvuly! – kad šoks jis ant manęs. – Užmušiu, gyvate! Lauk, lauk, bestija!‘‘. Lagerio pareigūnai akivaizdžiai atsiskleidžia kaip nesukalbami individai, kurie pasiekę vadovo pareigas trykšta elgtis tironiškai prieš silpnesniuosius, neturinčius galimybės apsiginti. Jų šaltumas ir abejingumas yra pavyzdys, kaip stipri valdžia ir smurtas gali nužmoginti asmenybę, skatindami neapykantą ir panieką kitiems. Balys Sruoga kūrinyje išryškina, kad gyvulišku elgesiu pasižymi ne tik prižiūrėtojai, bet ir patys kaliniai, atsidūrę nuolatinėje mirties akivaizdoje. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, žmogaus orumas ir asmeninė laisvė praranda reikšmę. Pavyzdžiui, dėl maisto ar geresnės vietos jie gali išduoti draugus, prarasti pagarbą vieni kitiems. ,, Iš čia tai ir atsiranda katorgininkuose tasai žvėriškas instinktas gyventi: bet kuria kaina išsilaikyti. Iš čia tasai hieniškas katorgininkų tarpusavio santykių žiaurumas. ‘‘Tai parodo, kaip totalitarinė sistema, naikindama žmogaus vertybes, sugriauna ir jį patį, paversdama žmogų gyvuliu, kuris mąsto egoistiškai ir rūpinasi tik savąją gyvybe.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!