Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje?

Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.
Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, patyrė daug puolimų ir represijų, kurios, savaime suprantama, vienaip ar kitaip paveikė šios šalies žmones. Vieni, turėdami galimybių, emigruodavo ar net išsižadėdavo savo tėvynės, kiti trumpam pasitraukdavo ir laukdavo kol viskas nurims. Buvo ir tokių, kurie nepaisydami pavojų iš visų jėgų stengėsi išlikti savo tautos patriotais bei gynėjais. Ypatingai tai atsispindėjo literatūroje. Rašytojai buvo tie žmonės, kurie sekė šalies gyvenimą, politiką bei nuolat kintančius socialinius procesus. Jie savo pastebėjimais ir patriotinėmis idėjomis dalindavosi su kitais žmonėmis. Žinoma, skirtingais laikotarpiais pilietiškumas literatūroje reiškėsi taip pat skirtingai, nes pilietiškumo samprata formavosi priklausomai nuo tuo metu šalyje esančios padėties. Taigi, savo kalboje norėčiau plačiau papasakoti apie XVI amžiaus, XVIII amžiaus, XIX amžiaus pabaigą ir XX amžiaus antrąją pusę. Remsiuosi rašytojais, kurie, mano nuomone, puikiai atspindi savo meto patriotiškumo sampratą.
Pilietiškumo svarbą akcentuoja XVI a. rašytojas J. Radvanas poemoje „Radviliada“, kurioje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, aukštinta Radvilos Rudojo asmenybė. Jonas Radvanas Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą ir kovas pristato kaip pilietiškumo pavyzdį, kuris gali padėti LDK išlikti savarankiška valstybe. Kurdamas amžinos galingos Lietuvos mitą, Radvanas primena savo skaitytojams apie lietuvių kilmės iš romėnų legendą, Lietuvos atsiradimą susieja su Europos istorija, skatina didžiuotis savo valdovais ir pačia valstybe. „Radviliada“ siekiama įtvirtinti valstybingumą, o to autorius siekia skatindamas pasididžiavimą savo valstybe, be kurio būtų sunku kalbėti ir apie sąmoningą pilietiškumą.
Turbūt vienas seniausių patriotiškumo pavyzdžių lietuvių literatūroje yra Kristijono Donelaičio poema ,,Metai“. Šiame kūrinyje priešingai, nei Maironio kūryboje, apie kurią pakalbėsiu vėliau, tauta vertinama ne pagal istorinius nuopelnus, o pagal gebėjimą dorai gyventi. Gali būti, kad šis požiūris yra įtakojamas to, kad pats rašytojas ilgą laiką stengėsi skleisti krikščioniškąsias vertybes. Jo poemoje nuolat gretinamos dvi tikrovės sritys – „lietuviškoji“ ir „vokiškoji“. „Metuose“ teigiama, jog netekdamas savo kalbos, papročių būras genda morališkai. Norint išsaugoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!