Kaino ir Abelio paveikslas Biblijoje ir literatūroje

Kaino ir Abelio paveikslas Biblijoje ir literatūroje

Biblija – tai krikščionių Šventasis Raštas, dar kitaip vadinamas Dievo Žodžiu. Ji susideda iš dviejų dalių – Senojo ir Naujojo Teatamento, kurie sudaro net šešiasdešimt šešias knygas. Šventasis Raštas nebuvo parašytas per vieną dieną, jis buvo rašomas šimtmečius įvairių žmonių. Nėra tiksliai žinoma, kiek autorių rašė Dievo Žodį, bet jų priskaičiuojama daugiau nei keturiadešimt. Biblija visais laikais turėjo ir vis dar turi labai didelę įtaką pasaulyje, būtent ja yra paremtas menas, kultūra bei literatūra. Senajame Testamente rašoma apie visko pradžią, pirmuosius žmones ir pirmąsias nuodėmes, rojaus praradimą. Naujajame Testamente rašoma apie Jėzaus gyvenimą, Naujasis Teastamentas prasideda Jėzaus gimimu ir baigiasi jo prisikėlimu. Šventajame Rašte gausu įvairių istorijų, todėl nenuostabu, kad rašytojai bei menininkai visais laikais mėgo interpretuoti šias pamokančias istorijas. Viena iš šių istorijų yra apie Kainą ir Abelį, kurią savaip interpretavo Džordžas Gordonas Baironas misterijoje „Kainas“. Mano kalbos tikslas ir yra palyginti biblinį pasakojimą apie Kainą su Džordžo Gordono Bairono kūriniu.

Skaitydami Kaino ir Abelio istoriją, mes regime, kokia trapi žmogaus prigimtis, kaip greitai žmogus gali pasiduoti pagundoms, kaip įvairios nuodėmės (pavydas, neapykanta, nužudymas) tarpusavyje susijusios ir viena kitą palaiko bei kursto. Pagal Bibliją, Adomas ir Ieva susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis vadinosi Kainas, o jaunesnysis – Abelis. Kainas dirbo žemę, o Abelis ganė avis. Istorijoje pasakojama, kaip vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukoti atnašų. Jie pasidarė aukurus, prikrovė ant jų malkų ir uždegė. Kainas – žemdirbys, todėl aukojo savo užaugintą maistą, o Abelis kaip piemuo aukojo gyvūnus. Dievas maloniai pažvelgė į Abelio auką, todėl Kainas pradėjo pavydėti savo broliui, jis įniršo, nes manė, kad Dievas nežiūri į jo auką. Dievas, pajautęs Kaino pyktį, bando jį perspėti: „<<<... prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti.“ Tačiau Kainas neįsiklausė į Dievo žodžius ir nužudė Abelį. Kainas neatgailavo dėl savo nuodėmės, bandė išsiginti tai padaręs, todėl Dievas jį nubaudė: Kainas turėjo iki mirties klajoti po žemę ir niekur negalėjo rasti sau ramybės. Manoma, kad šis pasakojimas kadaise paaiškindavo žemdirbių ir klajoklių piemenų priešiškumo priežastį. O Biblijos pasakotojui yra svarbu atskleisti žmonijos padėties tragizmą, nes maištas prieš Dievą veda į karą su kitu žmogumi. Taip pažeidžiami du Sandoros įsakymai: mylėk Dievą ir artimą. Taigi šioje istorijoje pavydas ir pyktis įveikia meilę artimajam ir baimę Dievui, sugriauna šeimos meilę bei bendrystę, atskleidžia žmogaus prigimties prieštaringumą ir jo netobulumą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!