K. Navakas "Gyva gamta ir toks negyvas kelias" ir "Kažką sakiau galvojai"

sakai: nemiršta? Tik pranyksta akiai
pūkeliai pienių nešasi jų sielas
šalin kur vaikšto nimfos vienaragiai
tavų svajų žvėrynuos mano mielas
galbūt yra ir gal tetrūksta taško
kad viskas taip ir būtų vieną sykį
kad žvakių dagtys trakšteli virš vaiko
sakai: mes esam? Dieve! nesakyki
gyva gamta gražus ruduo ir purvas
bei viskas kas užuomazgoj sudyla
lietaus neturtas plauna mūsų burnas
mes nešamės jose po talpią tyla
2. kažką sakiau galvojai
kažką sakiau galvojai jog tik pusto
jog šitaip klysta tik sniego gūsiai
vėl sakinys nebuvo palankus tau
ir tu likai kitoj skliaustelių pusėj
kažką vartei aš klausiau ką vartai tu
nes puslapiai tarp tavo pirštų sverdi
kažkas negero tolo tavo veidu
ir vėl norėjos jį žeme užberti
tave ištirpdė tau neskirtos formos
taip sniegas atkartoja sodų kriaušes
kalbos nebuvo ji lyg priešas fortuos
iš lėto virto šaudmenim ir griaučiais
ir vis dėlto tu kviesti nesiliovei
dar kartą į save tartum į karą
manęs pritrūks žinojau šiai kelionei
ir nežinau kodėl man buvo gera
Kęstutis Navakas lig šiol buvo išleidęs du eilėraščių rinkinius, tačiau tarp jų buvo gana didoki tarpsniai.Nepaisant to, poetas suvokiamas kaip gyvybingas,judrus, savitas poezijos žmogus. Reikia paminėti ir tai, kad trečiojo eilėraščio rinkinio „Žaidimas gražiais paviršiais“ pavadinimas šiek tiek provokuojantis. K.Navako eilėraščiai nėra tik žaidimas, jis mato ne tik paviršių.Knygoje meninė žaismė neretai pridengia elegišką nusitekimą, netekčių išgyvenimus, tikro artumo ilgesį.Eilėraščiai išsiskiria bendravimo, diskusijos poetiniais balsais, vienas svarbiausių skirtukų knygoje yra dvitaškis –iš tiesų jungiantis, tęsiantis, net pradedantis nenutrūkstančią kalbą.
Viename iš pasirinktų eilėraščių „gyva gamta ir toks negyvas kelias“ dvitaškis taip pat atlieka nenutrūkstančios kalbos, diskusijos funkciją. Eilėraštyje tarsi esti pats autorius kaip stebėtojas ir dar vienas asmuo su kuriuo jis bando kalbėti, tačiau tai daugiau kabėjimas su savo antrąja puse: „sakai: nemiršta? tik pranyksta akiai (...) sakai: mes esam? Dieve! nesakyki“. Poetas tarsi pats paklausia ir pats atsako. Kiekviena eilėraščio eilutė pradedama mažąja raide, pabaigiama be taško ar kablelio, tai tarsi rodo jo minties tęstinumą, nenutrūkstamą grandį. Net paskutinė strofa nebaigiama tašku, tarsi mintis dar egzistuoja,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!