Žmogus ir gamta lietuvių literatūroje (K. Donelaitis, A. Baranauskas)

Kaip atsvara netobulam žmonių pasauliui yra gamta. Tai tikroji Dievo dovana mirtingiesiems. Žmonės jau nuo seno suvokė, jog be jos nebūtų ir mūsų. Todėl tausojo, brangino ir naudojosi su meile bei pagarba. Juk ji teikia ne tik maistą ar prieglobstį, bet yra ir susikaupimo, harmonijos bei įkvėpimo šaltinis. Lietuvių literatūroje žmogaus gyvenimo prasmė prasideda nuo santarvės su gamta – visų globėja, maitintoja ir mokytoja. Darna atskleidžiama ne tik gyvenant pagal gamtos ritmą, bet yra susijusi ir su žmogaus dvasine savijauta. Neretai gimtinės kraštovaizdis yra siejamas su žmogaus jautrumu, kūrybiškumu. Tėvynės gamta, tarytum motina, saugo prisiminimus, visų išėjusių kasdien laukia sugrįžtant. Kaip teigė Ciceronas, ,,didžiausias gėris yra sutikti su gamta ir darniai su ja gyventi“.
Gamta turtina mus dvasiškai. Ji visais laikais buvo viena svarbiausių vertybių gyvenime. Žmonės ją siejo su įvairiais gamtos reiškiniais, įvykiais. Suvokė, jog aplinkinis grožis reikalingas tam, jog mus turtintų, leistų pajusti kūrybines galias. Gamtoje gyvenama, ieškoma įkvėpimo, prieglobsčio, semiamasi patirties, išminties.Toks gamtos grožio pasaulis atsiskleidžia daugelio autorių kūriniuose. Pavyzdžiui, XVIII a. rašytojas, laikomas pasaulietinės lietuvių poezijos pradininku, Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai“ pavaizdavo Mažosios Lietuvos valstiečių, vadinamų būrais, gyvenimą ir jų ryšį su gamta. Kūrinį sudaro keturios dalys: ,,Pavasario linksmybės”, ,,Vasaros darbai”, ,,Rudenio gėrybės”, ,,Žiemos rūpesčiai”. Pavadinimai atspindi ne tik nuolatinę gamtos kaitą, bet ir metaforiškai pabrėžia žmogaus dvasinio kitimo etapus: asmenybės sielos nubudimą, laimę, nuosmukius. Saulė pavasarį pažadina ir atgaivina gamtą: ,,Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą/ Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės”, o vasarą karščiai vargina būrus, tačiau brandina įvairias gėrybes, džiovina pašarus. Taip pavasario gaivos dėka žmonės neatitrūksta nuo juos supančio pasaulio ir kartu su visa gamta įsilieja į bendrą ritmą. Todėl gamtą poetas mato kaip harmoningą gyvenimo mokytoją. Pavasarį iš šiltų kraštų parskridę gandrai ,,namus naujus, užpernai tikt budavotus,/ Rado ant visų kampų permier pagadytus”. Nekeikdami likimo, jie pradėjo juos taisyti: gandras ,,žagarų budavonei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!