K. Donelaitis bei gamta ir žmogus K. Donelaičio "Metuose"

skyryba.
Teiginiai iš K. Donelaičio gyvenimo
1. K. Donelaitis gimė 1714 m. Sausio 1 d. Mažojoje Lietuvoje, valstiečių šeimoje;
2. 1739 m. įstojo į Karaliaučiaus katedros mokyklą;
3. 1736 – 1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologija, lankė lietuvių kalbos seminarą;
4. 1740 – 1742 m. dirbo Stalupėnų mokykloje muzikos mokytoju;
5. nuo 1743 m. iki pat mirties buvo Tolminkiemio kunigas;
6. ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu, sukūrė šešias pasakėčias;
7. 1765 – 1775 m. parašė savo garsųjį kūrinį „Metai“;
8. K. Donelaitis gebėjo eiliuoti vokiečių ir lietuvių kalbomis;
9. pirmasis poeto kūrybos leidėjas buvo L. Rėza;
10. 1780 m. vasario 18 d. mirė, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.
Dešimt tezių iš literatūros kritikų darbų apie poemos žmogų ir gamtą
1. K. Donelaičio poemoje „Metai“ apibūdinami valstiečiai, nes minimi jų rūpesčiai ir darbai visais metų laikais;
2.Poetas realistiškai pavaizdavo savo amžiaus buitį ir papročius;
3. K.Donelaičio meninio sumanymo tikslas – pavaizduoti svarbiausias lietuvių būru bendruomenės gyvenimo situacijas;
4. Autorius būrų gyvenimo ir buities situacijas norėjo įvertinti moraliniu, socialiniu, religiniu, tautiniu požiūriais;
5. vaizdavimo kompozicijos pagrindas – valstietiškas keturių metų laikų ciklas, leidžiantis aprėpti būrų gyvenimą per visus metus;
6. Poemos centre lietuvių tautybės baudžiauninkai, kitų tautų valstiečiai nevaizduojami, o tik minimi, todėl, galima sakyti, Donelaitis meniškai pavaizdavo lietuvių tautą;
7. Veiksmą varo į priekį valstiečių darbai ir reikalai, kurie keičiasi keičiantis kalendorinių metų laikams;
8. Meninių vaizdų sklaida remiasi būrų kalbomis, daugiausia lėtais, išplėstais dialogais;
9. Donelaičio humanizmas tampa aštria socialine kritika;
10. Poemoje „Metai“ didelę reikšmę suteikia saulė, nes tai galingas dangaus šviesulys, nurodantis žemdirbiui darbų tvarka.
„Pavasario linksmybės“
„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur i nieką pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivydami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
Krūmai su šilais išsibudino keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.
Vislab, kas rudens bjaurybėj numirė verkdams,
Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo...“
Pavasario linksmybių peizaže vaizduojamas gyvūnijos ir augalijos pabudimas. Pirmiausia pabunda saulė, kuri prikelia augaliją, ir ištirpdo sniegą. Pati...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!