Ką žmogus praranda naikindamas gamtą? (V. Krėvė)

V. Krėvės apsakymas „Skerdžius“ vaizduoja kaimo žmones, jaučiančius ypatingą ryšį su gamta. Rašytojas ėmė veikėjų pavyzdį iš kaimo buities, jis nekopijavo visko taip kaip yra. Tik pasiimdavo kelis bruožus kurie jo nuomonei padeda išplėtoti rūpimą mintį, iškelti jaudinančia problemą.
Nesvarbu koks tai butų gamtos augalas ar tai medis, gėlė ar daržas pilnas bulvių; kiekvienas iš jų saugo gamta ir neleidžia jai išnykti. Be gamtos gyventi butu tiesiog niūru ir neįdomu. Apsakyme veikėjas Lapinas pažįsta visas miško žoleles, visus paukščius ir medžius, taip kaip ir verta senam dėdulei. Mėgstamiausia Lapino vieta buvo Grainio liepa, nes tiek jis ir ji abu buvo seniausi Pagirių sodžiuje. Myli Lapinas tą liepą, nes supranta, kad daugiau nieko jam ir nebelieka. Liepa visada pilna paukščių. Kokių tik ten nebūna, kas ten nečiulba, negieda žaliose liepos šakose. Liepa vis dėlto yra senesne už Lapiną. Kai Valainienė pradėjo aimanuoti kad per liepa neauga jai daržas; butu jos valia tai senai butu nukirtusi. Lapinas ėmė ginti sena medi. Juk ne Grainis ja pasodino, ne jis ja laistė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!