Justinas Marcinkevičius. Poetinė drama „Mažvydas“. Apie kūrinį

Justinas Marcinkevičius (1930–2011) – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių kūrėjų (poetas, prozininkas, dramaturgas), vertėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktyvus visuomenės veikėjas. Nuo vaikystės lydėjusi žemdirbių kultūra, sakralumas formavo poeto humanistinius idealus, lituanistikos studijos – profesionalumą, moralumas – prasmingą egzistenciją. Tautos poetu vadinamas kūrėjas tekstais ir gyvenimo pavyzdžiu atskleidė begalinę meilę tėvynei, jos kalbai, istorijai, kiekvienam žmogui.
Just. Marcinkevičiaus kūryba žanriniu požiūriu labai įvairi: eilėraščiai, poemos, dramos. Pradėjęs kurti, poetas rodė prisitaikymą prie santvarkos, tačiau dramatiški lyrinio subjekto išgyvenimai, vertybinės nuostatos neleido eilėraščio žmogui būti socialiai angažuotam. Poeto eilės primena romantikų ar neoromantikų tekstus, nors yra modernesnės, paveikesnės, atkleidžiančios refleksiją. Tradicijų motyvų (krašto istorijos, gimtosios kalbos, liaudies kūrybos ir mitologijos, žmogaus ir gamtos paralelės, namų) vaizdavimas žmogui suteikia dvasinės stiprybės. Just. Marcinkevičiaus tekstai nėra avangardiniai, juose atskleisti lyrinio subjekto išgyvenimai artimi kiekvienam lietuviui. Tai viena iš priežasčių, kodėl pagal Just. Marcinkevičiaus eiles sukurta daug dainų.
vaizduoja kaip tautos kultūros kūrėjus, lietuviškuosius prometėjus.
herojiniais siužetais paremta trilogija, kurioje kalbama apie valstybės kūrimą, kultūros, meno reikšmę, rašto ir knygos svarbą.
Poetinė drama „Mažvydas“. Tai kūrinys apie pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ (1547) autorių Martyną Mažvydą. Anot Justino Marcinkevičiaus, kalbėdamas apie M. Mažvydą, kūrėjas atskleidė „nacionalinės pareigos idėją“. Juk M. Mažvydo gyvenimas kūrinyje poetizuojamas, apie pirmosios lietuviškos knygos autorių mažai kas žinoma: „Tačiau rašytojas – ne istorikas. Jam svarbu ne buitis, o žmogaus ar įvykio prasmė“, – teigė Just. Marcinkevičius. Kūrinį rašytojas pavadino „trijų dalių giesme“: „...Sed libera nos a malo...“ („...bet gelbėk mus nuo pikto...“), „Ego sum panis vivus“ („Aš esu gyvenimo duona“), „Transeat a me calix iste“ („Teaplenkia mane ši taurė“). Poetinėje dramoje svarbus ne priešingų jėgų susidūrimas, o asmens dvasinis konfliktas, kurį kiekvienos dalies pradžioje pristato Milkaus, vėliau ir kitų „špitolninkų“ kuriama giesmė apie M. Mažvydą.
Siužetas. Dramos veiksmo laikas – 1562 m., kai „Katekizmas“ jau išspausdintas, o Mažvydas pastoriumi dirba Ragainės parapijoje, yra vedęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!