Justinas Marcinkevičius. Istorinė drama “Mažvydas”

Šitokia pažiūra į žmogų, kaip į didžiausią vertybę, būdinga visai Justino Marcinkevičiaus kūrybai, šiame kūrinyje ypač akivaizdi, pastoviai orientuota į konkretų žmogiškumo pasireiškimą, gerais darbais paremtą meile, iškelta prieš abstraktų humanizmą.
Centriniai trilogijos personažai daug kuo artimi, konstantiški. Sieja juos meilė, tėvynei, noras aukotis dėl jos, istorinės visuomeninė būties poveikis individui, skaudus pažinimo kelias, kurį kiekvienam lemta nueiti. Mažvydo pastangos suvienyti kraštą žodžiu panašėja į vienijimą kalaviju. Mažvydas prieš pareigą teisus – jis privalėjo ginti žodį, suteikti Lietuvai balsą, nesiduoti įveikiamas nehumaniškų istorinių aplinkybių. Bet nusižengta etiniams principams - moters, Tėvynės meilei; išdavystė atsigręžia tragiškais likimais. Tokių kolizijų pasirinkimą bus lėmusi istorinė medžiaga bei pats Justino Marcinkevičiaus santykis su Mažvydu, kaip etine ir estetine realybe. Mažvydo asmenybė ypač žmogiška, sutaurinta, netgi idealizuota.
Jei Mindaugas, Laurynas rėmėsi į liaudišką išmintį, tai Mažvydas jau tiesiogiai atstovauja liaudiškiems pradmenims, iškyla kaip geriausių liaudies dvasinių jėgų išraiška. Nėra principinio skirtumo tarp jo ir varguolių, tikėjimas žmogumi atgaivina sielas, jausmus ima reikšti posmais. Mažvydas traktuojamas kaip esminių liaudiškumo raiškos momentų – tėvynės, kalbos, liaudies, darbo, gamtos – gynėjas, aukštintojas. Jo visuomeninis idealas švietėjiškas; kova už jį Mažvydui – kova...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!