Justinas Marcinkevičius poetinė drama „Mažvydas“ ir eilėraščiai

Tai Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas. Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
Gimtinė - Važatkiemis (Prienų rajonas). Nemunas, pasak poeto, įėjo į gimtojo kaimo buitį ir dvasinę apyvartą. Kaip ir romantiką Maironį, Marcinkevičių galima laikyti tautos dainiumi.
Sovietiniais metais jo kūryba ugdė lietuvių tautinį sąmoningumą, primindama istorinę praeitį, istorinių asmenybių nuopelnus tautai, kalbos svarbą bei atskleisdama tėvynės gamtos grožį.
Sovietmečiu parašė draminę trilogiją „Mindaugas“ (valstybės kūrimas), „Katedra“ (gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba), „Mažvydas“ (rašto ir knygos kūrimas). Pasak paties rašytojo, šiuo darbu siekė parodyti, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos — valstybė, raštas, menas. Taip pat norėjo priminti tų formų kūrėjų žygdarbį, įprasminti jų idėją istorijoje ir dabartyje, nusilenkti jiems. Skausmingai apmąstomas architekto kūrėjo ir tarnavimo bažnyčiai santykis bei gimtosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė.
Just. Marcinkevičius, kaip ir Sigitas Geda, Saulius Šaltenis, yra Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Baltijos kelio, sausio 13-osios ir kitų įvykių liudininkas.
1975—1976
Struktūra
Dramą sudaro 3 dalys.
Prologai
špitolininkų choras gieda giesmę apie Mažvydą (išvardijami geri darbai – moraliniai ir praktiniai; suteikiama žinių apie Mažvydo ankstesnį gyvenimą; Katrikės ir Berankio kvietimas į vestuves
I dalis
Mažvydą tyko daug pagundų; daug pagoniškų apeigų, 10 Dievo įsakymų laužymas; ąžuoliuko sodinimas, špitolinkinkų ir Mažvydo tarpusavio santykiai; Mažvydo dvasinė būsena (nelaimingas); pokalbis su Benigna; Mažvydo gyvenimas, rūpinimas šeima; Mažvydas su Kristupu; žiedas
II dalis
Mažvydo gyvenimas praeityje (prisiminimai); vaidinimas; mintys apie kūną; Mažvydo monologas; pokalbis su Kasparu; Mažvydo dvasinė būsena (palūžęs)
III dalis
Kasparo ir Kristupo pokalbis; Kristupo paveikslas („tamsi siela“); Benigna ir Mažvydas; Martyno atlaidų rytas; kalba apie Dievą; lietuvių savybės (girtuoklystė: „Lietuvoje ko rasi, ko nerasi,/ Bet jau degtinės – tai neatsiginsi“; vienybės stoka: „Kur du lietuviai – ten keli dievai“; priešiškumas ir žiaurumas: „Kur du lietuviai-/ Ten peilis prie gerklės“)
Finalinė scena
Mažvydas nori įsisūnyti Kasparą; Benigna pratrūksta; Mažvydas padėjęs tūkstančiams žmonių; mylėti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!