Juozas Jurginis

Juozas Jurginis. Istorikas akademikas. Gimė 1909 m. vasario 5d. Vikonyse (Anykščių raj.), mirė 1994 m. liepos 5d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kilęs iš anykštėnų ūkininkų šeimos, mokėsi Anykščių progimnazijoje, Ukmergės ir Panevėžio gimnazijose. Dar mokydamasis gimnazijoje, susižavėjo socializmo teorija, anuomet populiaria visoje Europoje kaip piešprieša ekonominiam liberalizmui, netrukdančiam klestėti skurdui visuomenėje. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, tačiau netrukus buvo apkaltintas nelegalia komunistine veikla ir nuteistas 4 metus kalėti. J.Jurginis susidūrė su tąja socializmo teorijos atmaina, kuri buvo kultivuojama Tarybų Sąjungoje kaip bolševikinė ideologija ir totalitarinės politinės sistemos pagrindas. Lietuvos sąlygomis ši ideologija tarnavo agresyviems imperiniams Tarybų Sąjungos planams realizuoti. Nuo 1929 m. pabaigos iki 1934 m. pradžios J.Jurginis kalėjo Panevėžyje, Kaune ir Šiauliuose. Atsidūręs Lietuvos kalėjimuose, iš arčiau galėjo patirti savo vadinamųjų bendraminčių „kolektyvo“ mentalitetą, siekimą mėgdžioti visa tai, kas vyko „didžiojoje proletariato tėvynėje“. Laisvesnei demokratinei minčiai, humanistinėms idėjoms vietos nebuvo.
Išėjęs iš kalėjimo, netrukdomai tęsė studijas Vytauto Didžiojo universitete, toliau domėdamasis socialistiniu radikalizmu demokratinėse Vakarų Europos valstybėse, ideologijų praktiniu susidūrimu pilietiniame Ispanijos kare. 1937 m. už šį savo radikalizmą, reiškiamą universiteto renginiuose, trejetai mėnesių buvo išsiūstas priverčiamiems darbams Pravieniškių durpyne. Čia susitikęs seną pažįstamą Motiejų Šumauską, kaip „idėjos broliui“ dėstė, „kas širdyje gulėjo“, ypač savo susirūpinimą dėl stalininių represijų bangos Tarybų Sąjungoje, dėl ten pasižymėjusių lietuvių ir latvių generolų sušaudymo. J.Jurginis tuomet nė nenujautė, kad šis intymus pokalbis skaudžiai jam atsilieps net po pusšimčio metų.
Ieškodamas platesnės pažinties su demokratinėmis Europos šalimis ir formaliai dar atlikdamas savo bendraminčių įpareigojimus, 1937 m. apsigyveno Švedijoje, Stokholme. Tačiau jo politine orientacija susidomėjo maskviškė Kominterno vadovybė, nors formalią kvotą atliko švedų komunistai. Pajutęs grėsmę, 1939m. balandžio mėnesį J.Jurginis išvyko į JAV, dalyvavo kultūrinėje veikloje, siuntinėjo žinutes Lietuvos laikraščiams. Tapo „Lietuvos žinių“ oficialiuoju korespondentu Stokholme. Politiniai ryšiai su praeitim nutrūko. Iš Stokholmo į Kauną J.Jurginis siuntinėjo labai gausius pranešimus apie nacių Vokietijos agresiją Europoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!