Juozas Urbšys

Juozas Urbšys – paskutinis tarpukario lietuvos užsienio reikalų ministras. Žmogus, kuris niekada nenuleido rankų, siekdamas, kad Lietuva būtų nepriklausoma. Ir šis jo siekis išsipildė. 1990 kovo 11 d. pagaliau atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tam pasitarnavo 1988 m. J. Urbšio parašyta atsiminimų knyga „Lietuva lemtingaisiais 1939 – 1940 metais“, o papildyta ir išleista pakartotinai 1990 m. Tuomet ji ir pavadinta „Atsiminimai“, sudaryta P. Naručio. Knygoje išsamiai ir tiksliai išdėstyta svarbiausi 1939-1940 metų įvykiai, kurie turėjo skaudžias pasekmes Lietuvos suverenitetui. Buvęs užsienio reikalų ministras visus tuos įvykius prisimena su nuoskauda ir parodo savo išdėstytuose atsiminimuose.
Mano darbo tikslas – atskleisti Juozo Urbšio istorinę sąmonę Lietuvos atžvligiu, parašytoje atsiminimų knygoje. Taip pat parodyti, kokius išgyvenimus buvusiam ministrui sukėlė jo pačio pasirašyti ultimatumai Lietuvai, nes būtent Juozui Urbšiui teko laidoti tai, kas buvo sukurta per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Kad mano išdėstytos mintys nebūtų paremtos tik pačio J. Urbšio parašytais prisiminimais, bandysiu palyginti J. Urbšio atsiminimus su Juozo Audėno, Kazio Musteikio, A Smetonos ir A. Voldemaro.
Juozas Urbšys gimęs 1896 m. Kėdainių apskrityje, baigęs mokslus iš karto pradėjo dirbti Lietuvos labui – iš pradžių lietuvių draugijoje nuo karo šelpti, vėliau generaliniame štabe – operacijų skyriaus viršininko pirmuoju padėjėju, na ir 1922 m. perėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Pareigos keitėsi ne vienus metus, nuo konsuliarinio skyriaus vedėjo pareigų iki generalinio sekretoriaus. Galiausiai nuo 1938 m. gruodžio mėnesio iki 1940 m. birželio 14 d. ėjo užsienio reikalų ministro pareigas Mirono, J. Černiaus ir A. Merkio kabinetuose. Kaip tikro lietuvio Juozo Urbšio sąmonėje nuolatos akcentuojama nepriklausoma ir savarankiška Lietuva. Paradoksalu, tačiau būtent jam teko pasirašyti Lietuvai pražūtingus ultimatumus. Dėl to J. Urbšys skaudžiai išgyveno. Tai parodo ne tik jo pačio žodžiai, pasakyti apie tai, kaip jautėsi pasirašęs Vokietijos pateiktą ultimatumą dėl Klaipėdos krašto atidavimo „Tą dieną pavakare išvažiavau traukiniu į Lietuvą. Prislėgtas. Suspausta širdimi.“9 J. Urbšio išgyvenimus paliudija ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!