Judita Vaičiūnaitė - miesto poetė

Zarasų „Ąžuolo“gimnazijos Judita Vaičiūnaitė-miesto poetė referatas IIb klasės mokinės Juditos Stunžėnaitės Darbo vadovė Mok. D.Maitijošienė 2004 ZARASAI J.Vaičiūnaitės kūryba Kiekvienas poetas iš esmės rašo apie savo aplinką,apie savo patirtis joje.Jono Aisčio peizažas yra laukas,kelias,pieva...,o Juditos Vaičiūnaitės-atmintyje saugoma vaikystės Kauno peizažas:aukštas skardis ir funikulierius,kylantis į kalną,Nemuno tėkmė pro Kauno senamiestį,Žemaičių laiptai,šešėliais šlamantis šlaitas,Napaleono kalnas... Judita Vaičiūnaitė yra rašiusi:“Neaugau didmiesty(tik akimirką kelis iš jų mačiau),o tyliam ir žaliam Kaune,ir vaikystės kasdienybė prabėgo ne tik žaidžiant išdžiūvusiam fontane su cementine liūto galva Žaliakalnio papėdėje ar žiūrint į vaivorykštę iš spalvotų šukių,surinktų pokario kiemų šiukšlynuose. Iš vaikystės pamatytų peizažų,mielų kampelių arba tiesiog tų,kurie susiję su kokia nors svarbią patirtimi,poetė audžia savo gyvenimo turinį ir suteikia jam prasmę.Asmeniškos patirtys,kamerinis pasaulis,jauki namų aplinka yra didžiulė vertybė rašančiajai.Vaikystėje patirti įspūdžiai susiję su namais,namų aplinka:tamsus koridorius su gipsinėm gėlėm,kutuota sena sofa,1trūkusių karolių gintarai/dar vis ant etažerės1,triaukštis namas su vijokliais,antrą valandą krentantį įstriža šviesa ant vaikystės oleandro,ant kušetės pamiršta skara su povais,siuvamos mašinos garsas,seno sijono velvetas,pro miglą skambantis senas sesers pianinas.... Pamatyti kampeliai turi savo istorijas,o vaikystėje girdėti pasakojimai,iš vaikystės skaitytos legendos jaudina vaizduotę.Pro realų peizažą matoma vizija.Eilėraštyje „Napo- leono kalnas“ įsivaizduojama žinoma situacija – prancūzų kariumenės persikėlimas per Nemuną.Labai konkrečiai fiksuojamas vaizdas,lyg iš tiesų vaizdą stebėtum Napoleono žiūronais ir matytum,kaip2keliasi per Nemuną kariuomenė – arkliai ir raiteliai<...>,šviečia saulėje kreidiniai skardžiai,<....> įbridęs upėj prausiasi/vienplaukis mažas būgnininkas.2 Įsigyvenama į tai,kas sudarė Kauno aurą.Eilėraštis“Lituanica.Liepos19“ sudarytas iš fragmentų:Laikraščių žinučių,tėvų atminties atplaišų,įvykį išgyvenusių liudijimų.Nepap- rastai emocingas,gyvas,kupinas įtampos tekstas.Iš fragmentų(liūtis,lėktuvo skeveldros,lau kiantis aerodromas Kaune,gedulo skrydis,kūučiojantis vaikas,laukiantys laikrodžiai,lai- kraščiai,laikas...)atkuriame prieškario Lietuvos visuomenę sukrėtusį Dariaus ir Girėno skrydį bei jų žūtį. 1.Judita Vaičiūnaitė“Nemigos aitvaras“1985 „Vaga“ 2.Judita Vaičiūnaitė”Nemigos aitvaras”1985 “Vaga” Kaip į vaikystes Kauną ar į jaunystes Vilnių,lygiai taip pat stipriai įsijaučiama į Trakų realijas-į pilies gyventojų :karalių ir jų sargybinių karaimų istorija,į Dzukijos peizažą,į pajūrio gamtą.Tai poezijos geografija.Vietos,vietovės,kūriuose būta,įsigyventa.Jos vienaip ar kitaip palietė dvasią,susijo su patirtais jausmais. Juditai Vaičiūnaitei svarbi kasdienybė,jos daiktai,reiškiniai.Poetė sako:“Aš nežinau nieko gražesnio už kasdienybę<....>.Labai branginu ir gerbiu patį gyvenimą,buvimą,tegu menkiausią,proziskiausią.Juditos Vaičiūnaitės eilėse gausu kasdienybės realijų:buities detalių,fragmentų,akimirkų.Be galo reikšminga buitis,kuri šiaip jau nėr poetiška.Eilėraštis „Pilka diena“ parašytas škicuojant.Margos turgaus chrizantemos,temstantį rudens šviesa,lietaus nuplautos rausvos čerpės,pilkas rūkas,senos ligoninės koridoriaus kampe džiūstąs juodas skėtis...Keliomis detalemis sukuriama niūri lapkričio diena:Vėlinių laikas,ligos ir ligonių lankymo nuotrupa,nepabaigiamų rūpesčių nuotaika.Bet šitaip pamatyta pilka diena išnyra ir savaip graži..Prietema,čerpių „šviesa“,ramybė aplankius ligonį,gaivumas po lietaus ir balta chrizantema,šviečianti prieblandoje.....Buities realjefas brėžiamas ieškant kitokio-neįprasto,nepoetiško-kolorito.Buities „suodinos“ detalės.toje buityje(suodinume,ankštume,kasdienybės rate)žmogus išgyvena gražiausius jausmus:mei lę,prieraišumą,švelnumą.Išgyvenimo aukštuma neatplėšiama nuo kasdienos(stoties kavinukė,užuolaida).Net pačioje banaliausioje aplinkoje(mes nuolat joje esme)žmogus gyvena intensyvų jausmų gyvenimą. Juditos Vaičiūnaitės poezijoje stipriai įsispaudęs septintojo dešimtmečio kulturos kontek- stas:estradinių dainų įsigalėjimo Lietuvoje laikas.Šis masėms skirtas popmenas išplečia atlikimo erdvę,sukuria naujas bendravimo vietas ir formas-iš esmės viešumos formas(ka- vinės,barai,scena).Juditos Vaičiūnaitės poezijoje daug jaunimo susibūrimų,veiklos vietų ir vardų( kino salė,būgno garsas,afišos,saksofonas,dziazas).Egzotikos,nonkonformizmo potroškis skatina atsisukti į neįprastus tipažus;šitaip atsiranda čigoniškumo motyvas:kortos,gelėtas sijonas,klajokliškumas,cirkas.Panašiai priešinamasi padoriam eiliavimui,padoriam poetiškumui... Eilėraštyje“Būgnininkas“šlubas būgnininkas atlieka mediumo vaidmenį.Jis yra šiapusy - bės,balagano,siautulio vedlys,bet ir metafizikos,siekio žadintojas.Eilėraščio pradžioje paminėti kalnai supriešinami su realiai esančia „estradine“ realybe.Estradinės realybės atstovas-šlubas būgnininkas-neleidžia užsimiršti šiapusybėje-pradaužia langą į metafiziką Pats tipažas ir jo interpretacija leistų įžvelgti gan netikėtas sąsajas su vokiečių rašytoja G.Graso romano“Skardinis būgnelis“mažuoju bugnininku. 3Vėl kirpyklos kvadratiniam veidrody keiskites,metų laikai, atspindėkit purių chrizantemų rusvėjančias garbanas vazoje ir tą veidą,kurį,troleibusui atūžus,tamsoj palikai, įvažiavus į lapkričio naktį-bežvaigždę bevaisę bedvasę; vėl kirpyklos kvadratiniam veidrody kerpamas krisk,liūdesy, vėl užmiršk,kaip diena po dienos mus beviltiškas nerimas vijos, vėl apgobk chrizantemų krūmyną šarmas nėriniais,ko delsi: tie praeiviai,tos gatvės,tie miestai- jau brieblandos veidrodžių vizijos.3 „Vėl kirpyklos kvadratiniam veidrody keiskites,metų laikai...“apie konkrečią(išorinę)situ- aciją tepasakoma tiek:kažkas sėdėjo (ar sėdi)kirpykloje ir žiūri į veidrodį.Buitinė situaciją tampa pagrindu asociacijoms.Eilėraštis sudarytas iš nuotrupų:chrizantemų garbanos vazoje,troleibusas,kirpyklos kvadratinis veidrodis,praeiviai,gatvės,miestai..... Šioje vaizdų maišatyje randame eilėraščio šerdį:susidurus su veidrodžiu akis į akį,susitinkama su savimi,kaskart vis kitokia.Apie laiko tėkmės pojūtį eilėraštyje nieko nekalbama.Nekalbama ir apie jausmus.Apie dvasios būseną yra tik viena užuomina(Vėl kirpyklos kvadratiniam veidrody kerpamas krisk,liūdesy,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!