Judita Vaičiūnaitė. Eilėraščių ciklo „Kanonas Barborai Radvilaitei“ analizė

Kanonas – tai autoritetingas, pavyzdinis vertingų autorių ir tekstų, faktų bei artefaktų, kultūrinių praktikų ir mąstymo būdų rinkinys, kurį įsisavinus galima tikėtis išsiugdyti proto ir dvasios nuostatas, būtinas kultūrinei kūrybai.
J. Vaičiūnaitės parašytame septynių dalių „Kanone Barborai Radvilaitei“ yra atskleidžiama renesansiniu laikotarpiu įvykusių dviejų istorinių asmenybių – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės – meilės tragedija. Poetei rūpi kanone aprašytų moterų vidinis pasaulis, kuris kupinas neatsakytos meilės, kančios, ilgesio ir troškimų. Minimos garsios, įtakingos moterys, tokios kaip Habsburgų, Radvilų ir Sforzų damos, kurias vienija vienas dalykas - ištekintos ne iš meilės, o dėl sostų, turtų - jos valdžios įkaitės. Nors ištekėti už karaliaus yra garbė, tačiau Juditai Vaičiūnaitei svarbu tikri jausmai.
Į Barborą kreipiasi, savo santykį su ja išsako Elžbieta iš Habsburgų, karalienė Bona, pusbroliai Radvilos, Nežinomas dailininkas, Kotryna iš Habsburgų, Žygimantas Augustas. Menami dialogai veikėjų, kurių likimai paveikti Barboros galios. Su Vilniumi labiausiai sieja Nežinomas dailininkas, karalienės Barboros portreto autorius.
„Kanonas Barborai Radvilaitei“ priklauso rinkiniui „Surūdijusi rožė“. Šio ciklo dėmesio centre yra eilėraštis „Barbora Radvilaitė“. Kūrinio pavadinimas nusako adresatą. Tai eilėraštis kaukė, nes lyrinis „aš“ kalba Barboros Radvilaitės vardu. Kalbėjimas vienaskaitos pirmuoju asmeniu visada yra įtaigus, emocingas, nes perteikiama asmeniška patirtis. Septynių dalių kanonas yra biografiškas, nes jame pasakojama XVI amžiaus pabaigos situacija LDK žemėse bei priartinamas žymiųjų asmenybių likimas. Kiekvienas esantis čia herojus pasakoja iš savo pusės susiklosčiusias aplinkybes.
Erdvė: Erdvė yra tarytum beribė, kol eilėraščių ciklą rutulioja vis kita naujas veikėjas, Barboros Radvilaitės draugas ar priešas, bet visas eilėraštis tarytum atsimuša į sieną, kai paskutinį žodį taria pati Barbora Radvilaitė.
Laikas: Eilėraščių ciklo laikas yra niūrūs viduramžiai, tas laikas, kai mirė Barbora Radvilaitė. Jausmai persmelgti liūdesio iš artimųjų pusės, pikto džiaugsmo iš Žygimanto Augusto motinos Bonos ir jo buvusios žmonos Kotrynos. Laikas šiame kūrinyje tarytum sustingęs praeityje. Visų žmonių, aprašytų eilėraščių cikle, mintys klysta į praeitį, kai Barbora Radvilaitė dar buvo gyva. Toks...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!