J. Mekas "Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai"

... ...
Dėstytoja ...
Pažįstu bent keletą žmonių, kurie knygas pradeda skaityti nuo pabaigos, nuo paskutinio skyriaus. Aš pati taip pat visada pirmiausiai perskaitau anotaciją kūrinio pabaigoje, autoriaus įvadinį arba baigiamąjį žodį, ir tik tada nusprendžiu, ar noriu skaityti toliau. Bet šiuo atveju, tai būtų ne tik nerekomenduotina, bet ir neįmanoma: nėra nei trumputės anotacijos, dažniausiai padedančios susidaryti didesnį ar mažesnį įspūdį, nei vieno sakinuko, apibūdinančio kūrinį ar jo autorių, jokio paties rašytojo komentaro. Ir nors tekstas suskirstytas net į keletą dalių, turinio, atspindinčio jo struktūriškumą, taip pat nėra! Taigi vos pirmą kartą paėmus šią knygą į rankas, supranti: ji kitokia.Vienintelė užuomina, nuoroda, turinti lemti skaitytojo susidomėjimą, tėra kūrinio žanro įvardijimas ir būdvardis, nusakantis jo pobūdį, beje neteiktinas bendrinės lietuvių kalbos vartosenai. Ir vis dėlto, šito visiškai pakanka: toks pirmas įspūdis sukelia vėliau tik stiprėjančią nuojautą, jog Nervuoti dienoraščiai yra išties išskirtinis kūrinys. Jo savitumą, ypatybes bandysiu aptarti ir pavyzdžiais pagrįsti kiek vėliau – manau, svarbu iš karto prisipažinti, kad Jono Meko „Žmogus be vietos“ sukėlė nuoširdų mano susižavėjimą, paliko labai gilų įspūdį. Anksčiau galvojau, kad J. Mekas tėra vienas egzodo literatūros atstovų, kurių pagrindinė kūrybos raidos tendencija yra prarastos tėvynės lyriniai regėjimai ir skaudūs gimtojo kaimo prisiminimai, tačiau jo dienoraščiuose pateiktos mintys suardė tokią mano nuostatą – šis rašytojas ir tarp modernistų išsiskiria savo novatoriškumu, jo stilius ypatingas, nors, kaip ir daugeliui kitų egzodo rašytojų, našiausia jo kūrybos versmė buvo gimtosios žemės regėjimas per stebuklingą atsiminimų kristalą („Bet kas viduje sopa - tai toji žeme, tai tas dangus, tai tosios naktys taip įsispaudė").
Kadangi dienoraštis, beje pastaruoju metu vis populiarėjantis prozinio pasakojimo žanras, yra kasdieniai autoriaus užrašai apie save, aplinką, istorinius įvykius, padedantys suprasti žmogaus požiūrį, elgseną, dvasinę raidą; svarbu žinoti, kas gi toks yra jų autorius ir kokios buvo rašymo aplinkybės. Taigi Jonas Mekas yra poetas, prozininkas, antiholivudiško kino kūrėjas, kritikas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!