J. Marcinkevičius "Septintoji meilės elegija"

Čia būta mano lūpų ir akių.
Gyva žieve priaugau aš prie jūsų.
Norėsit nusiplėšt – labai skaudės.
Ar girdite, kaip suplaka sparnais
Nepasakyti žodžiai? Meilės kalnas,
Tas žemės kauburėlis, kur žolės
Žalia malda per vasarą švyluoja.
Justino Marcinkevičiaus „Septintosios meilės elegijos“ analizė ir interpretacija
Justinas Marcinkevičius – poetas, rašantis aktualiomis tautai temomis: Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Jo kūryba dažnai būna patarianti, nurodanti esamas blogybes, graudinanti skaitytoją. Galima J. Marcinkevičių netgi pavadinti „ poetu su ašara akyse“. Eilėraštyje „Septintoji meilės elegija“ jo kuriamas lyrinis „aš“ liūdnai ir ilgesingai kalba apie gimtinę.
Eilėraščio pavadinime įvardytas poezijos žanras – elegija. Tai liūdnos nuotaikos lyrinis eilėraštis. Poetas nurodo, jog bus kalbama apie ilgesį brangaus, mylimo objekto. Minimas skaičius „septyni“ – dažnas tautosakos simbolis, reiškiantis gėrį, išskirtinumą. Taigi pavadinimas yra nuoroda į ypač skaudžius, keliančius ilgesį dalykus. Tokia pat yra ir eilėraščio nuotaika. Ji - tarsi melancholiškas atsisveikinimas. Lyrinis subjektas – palūžęs, nesuprastas žmogus, žvelgiąs į praeitį, matantis tik greitai prabėgantį gyvenimą, prisimenantis: „Čia būta mano lūpų ir akių./Čia mano rankų klaidžiota“. Eilėraštyje kuriamas „būta“ ir „nebus“ kontrastas slegia skaitytoją. Susidaro įspūdis, kad dabartis yra gyvenimo pabaiga, nes praeitis ja buvo, o savo perspektyvos lyrinis subjektas nemato.
Justinas Marcinkevičius eilėraščio žmogų vaizduoja dabartyje. Tai rodo būtuoju kartiniu laiku pasakojami prisiminimai ir būsimuoju laiku apmąstoma ateitis. Eilėraštyje dabarties nėra, vadinasi, ryšys su kalbėjimo laiku yra nutrūkęs, lyriniam „aš“ nemielas, todėl jis grimzta į prisiminimų pasaulį: „Atminties gyva žieve priaugau aš prie jūsų“. Ten yra eilėraščio žmogui brangūs dalykai, išlaikytos tikrosios ir patikrintos vertybės ( „ Po žodžiais/ Ir po tyla gyventa“). Kur yra tyla – ten nemeluojama, vyrauja harmonija, tarpusavio supratimas be žodžių. Vietos prieveiksmiu „čia“ minima lyrinio „aš“ gimtinė, su kuria ir siejamos tikrosios vertybės, išlaikomas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!