J. Biliūnas "Kliudžiau"

J. Biliūnas – jauniausiu likęs lietuvių literatūros klasikas. Beletristo talentas ypatingas:jis girdi žmogų, ypač nelaimingą, sugeba sutelkti literatūrinį žvilgsnį į žmogaus intuiciją, jausmus. Novelėje “Kliudžiau” J. Biliūnas iškelia idėją – kuo menkesnis, kuo bejėgiškesnis yra tas, prieš kurį pakeli ranką, tuo didesnis tavo moralinis nusikaltimas.
Apsakymo pradžioje pasakotojas nutapo nelaimingos katytės paveikslą. Jau pirmajame sakinyje akcentuojama balta spalva (“balta katytė”), kuria išreiškiama, kad gyvūnėlis nekaltas, niekam nepadaręs blogo. Katytė apibūdinama kaip žmogus – nelaiminga. Smulkmeniškas katytės apibūdinimas pabrėžia jos menkumą, bejėgiškumą, nesaugumą (“Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės ...”).
Novelės metų laikas – ruduo (“... drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai nuo lietaus sušlapę ir purvais apskretę”). Tiesiogiai išreiškiama erdvė – tai dvipolė erdvė. Sakiniu “radau aš ją lauke, patvory ...” pabrėžiama lauko, svetima erdvė. Tvora – tai riba tarp lauko ir namų erdvės. Lauko erdvė – katytės buvimo vieta, kurioje ji jaučiasi nesaugi, niekas ja nesirūpina, niekas jos neapgina. Visiška priešybė svetimai erdvei – berniuko gyvenamoji vieta. Tai namų, sodybos erdvė (“... neatsigręždamas parlėkiau namo”). Visos novelės erdvė yra tuščia, pilka, niekur nėra jokių žmonių, nei paukščių, nei medžių. Ji yra tyli, nes nesigirdi nei paukščių čiulbesio, jokių kitų garsų.
Pasakotojas nuo katytės paveikslo pereina prie katytės elgesio apibūdinimo. Gyvūnėlis, pamatęs berniuką, laukia pagalbos. Katytės akyse šviečia viltis, bet kartu ir nepasitikėjimas, baimės jausmas (“... ji pasižiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis.”). Pasakotojas tarsi suaugęs žmogus, stovintis už berniuko, bando atskleisti nelaimingo gyvūnėlio likimo priežastį (“ Gal ją atėmė nuo jos motinos žmonės, gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukant ...”). Netekti motinos, artimųjų, namų, neturėti vietos pasaulyje – tai blogiausia, kas gali ištikti kiekvieną gyvą būtybę. Bet pasakotojo analizavimą nutraukia berniūkščio iššūkis: “Bet kas man darbo?”. Jis apsidžiaugia taip, kaip grobį pamatęs medžiotojas. Jo patirtis maža, kad galėtų suprasti nelaimingą (“Ir aš apsidžiaugiau, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!