Krikščioniškoji etika lietuvių literatūroje ( J. Biliūnas, J. Savickis, S. Nėris)

Anot absurdo literatūros rašytojo Franco Kafkos, nieko kito nėra – tik dvasinis pasaulis. Grožinėje literatūroje jau nuo seno tyrinėjami individo vidiniai išgyvenimai, jausmai, kančia, keliami ribiniai klausimai, kurie išryškėja moralės ir tikėjimo santykio fone. Sykiu moralės ir tikėjimo santykio akcentavimas iškelia ir moralės prasmės klausimą. Moralės normos – elgesio taisyklės, nusistovėjusios visuomenėje pagal jos žmonių požiūrį į gėrį ir blogį, teisingumą, pareigą, garbę. Tai kultūros sandaros elementas, stabilizuojantis visuomeninę sistemą, susiformavęs keičiant tradicijas, atitinkantis konkrečios kultūros ir laikmečio moralės supratimą. Kokios gali būti tos krikščioniškosios vertybės? Na, tai ko mes norime visi, be ko mūsų gyvenimas atrodytų neįmanomas, nors mus ir suptų didžiausia prabanga. Tai sąžiningumas, tikėjimas, viltis, pasitikėjimas, atgaila ir t.t Krikščionybės ir etikos ryšį pabrėžia krikščioniškajai tradicijai priklausantys, šią tradiciją apmąstantys bei krikščioniškosios moralės vertybes išryškinantys autoriai Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Salomėja Nėris.
Jonas Biliūnas svarbus kaip europietiškojo humanizmo nuostatų pradininkas. Su juo mūsų literatūroje prasideda Europos kultūra ir gimsta europietiškas žmogus, kuriantis save žmogiškųjų vertybių srityje. Ir esminis Biliūno rūpestis – žmogaus gyvenimo kokybė, kuri visiškai priklauso nuo jo valios, proto, krikščioniškosios moralės ir nuo visuomenės kokybės. Didelį išbandymą patiria jaunas stiprus žmogus J.Biliūno novelėje „Vagis". Doras, sąžiningas, tikintis sodietis Jokūbas, kuriam gerai klostosi gyvenimas, sutinka ir savo mylimąją, iš karto pajunta kažką įvykus: patinka toji mergina. Bet pasakotojas staiga nukreipia dėmesį nuo moters, žmonos, su kuria yra išgyvenęs daug metų: „Ne apie ją aš noriu kalbėti: aš noriu jums papasakoti vieną atsitikimą, kuris galėjo visą mano gyvenimą sugriauti, kuris ir dabar labai dažnai dar nerimą mano širdyje gimdo..." Koks tas vienas atsitikimas? Tai susitikimas su vagimi, kuris įsilaužęs naktį nori pavogti arklį, berno pasididžiavimą. Žmogus akimirksniu apsisprendžia ginti save ir savo turtą, užmu­ša vagį. Ne iš karto suvokia, ką padaręs, bet sąžinė ilgai lieka nerami („ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo"). Nerimą Bi­liūnas išreiškia savitu palyginimu: „kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!