Įvairios teisės temos

1.2 Sandorių samprata ir forma. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civ teises ir pareigas. Sandoriai gali būti:*vienašaliai*dvišaliai*daugiašaliai; -vienašalis laikomas sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios (testam;konkurso paskelbimas..); pareiga atsiranda tik sandorį sudarius su asmeniu. Kitam asmeniui pareigos atsiranda tik tada, kai jis sutinka.- Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (pirkimo – pardavimo sandoris). Dvišaliai santykiai vadinami sutartimis. -Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikia 3 ar daugiau šalių valios. Tų šalių valia nukreipta bendram tikslui pasiekti. Tai jungtinės veiklos(partnerystės) sutartis. Sandorių formos: 1)žodžiu 2)raštu *paprasta *notarinė 3) kompliudentiniai veiksniai: tai tokie veiksmai iš kurių matyti asmens valia sudaryti sandoriai (pvz taxi siūlo pervežimo sutartį ir kt) sandorį galima sudaryti tik tais atvejais kai įst nereikalauja kt. konkrečios formos. Sandoriai gali būti išreikšti ir tylėjimu. Žodžiu – sudaro šalys, derėdamosi betarpiškai arba telefonu. Žodžiu galima sudaryti sutartis, kai įstatymas nenumato kitaip. Sandorį žodžiu galima sudaryti iki 5000lt jei sandoris sudaromas ir įvykdomas iš kart, tai gali būt ir daugiau pinigų. -Paprasta forma turi būti sudaroma fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma didesnė kaip 5000lt išskyrus sandorius, kurie sudaromi ir įvykdomi vienu metu; juridinių asmenų steigimo sandoriai; pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys;draudimo sutartys; arbitražiniai susitarimai; preliminarinės sutartys(turi būti nurodytas terminas kada bus sudaryta tikroji sutartis, jei terminas nėra per 1m privaloma.jei vengia sudaryt tikrą sutartį tai turi atlygint nuostolius) jei šalys pagr sutarties nesudaro, tai jos viena kitai neįsipareigoja. -Notarinė forma. Ja turi būti sudaroma daiktinių teisių į nekilnojamą daiktą perleidimo ir suvaržymo sandoriai (nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutartis; hipoteka, nuoma,vedybų sutartis). 3. Terminai Terminus gali nustatyti įstatymai.(testamentą reik priimti per 3men) terminą gali nustatyti teismas. Šalys gali sutartyje pačios numatyti terminus. Terminai gali būti nustatomas kalendorinė data, metais, mėn., savaitėmis, dienomis, val. terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kurie neišvengiamai turi įvykti. Termino pradžia yra rytojaus diena, 0val 0min po tos kalendorinės datos, kuri apibrėžia termino pradžią. Termino pabaiga yra atitinkamą paskutinę metų dieną. 24val 00min (kai terminas numatytas metais, pvz. nuo 2002 10 15-2007 10 15 24h) jei nėra mėnesyje reikiamos dienos, tai terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Švenčių dienos ir poilsio dienos termino neprailgina. Terminas prailgės tuomet, jei tos dienos bus paskutinės termino dienos. Pabaiga bus po jos ateinanti darbo diena. Jei yra veiksmui atlikti nustatytas terminas, tai jis ir turi būti atliktas iki paskutinės dienos 24.00 jei veiksmas atliekamas organizuotas, tai veiksmas turi būti atliekamas iki tos org darbo dienos pabaigos. (banke iki 17) jei siunčiame paštu, faksu, tai išsiųsti reikia iki termino pabaigos 24.00. Termino reikšmė – jei pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, tai negalima reikalauti pareigų atlikti iki tol, kol tas terminas baigsis. Jei tam tikros sandorio pasekmės siejamos su termino pabaiga, tai sandoris nustoja galioti tam terminui pasibaigus. 4. Ieškinio senatis.– tai įstatymų nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinys – pareiškimas rašomas teismui. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10m. šalys jo savo susitarimu negali pakeisti. Įstatymas numato sutrumpintus ieškinio senaties terminus 1)yra sutrumpint 1men senaties terminas taikomas ir konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams 2) 6men ieškinio senaties terminas: *ieškiniams dėl netesybų*ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų*ieškiniams iš ryšių įmonių santykių su klientais dėl siuntų Lietuvoje.(jei į užsienį tai per 1m); reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Senaties terminą taiko tik tuo atveju, jei reikalauja ginčo šalis. Yra draudžiama iš anksto atsisakyti ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Jei prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai ieškinio senatis prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jei terminas prievolei nenurodytas, tai senaties terminas pradedam skaičiuoti nuo reikalavimo įvykdyti prievolę momento. Prievolėje gali pasikeisti asmenys, bet tai nekeičia ieškinio senaties termino. PASEKMĖS: jei pasibaigia ieškinio senaties terminas, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Keletas atvejų kai iešk senatis netaikoma: 1)iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams 2)indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius. 5. Daiktinė ir valdymo teisė t.y. absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo, disponavimo teises. Pati svarbiausia daiktinė teisė – nuosavybės teisė( plačiausia savo turiniu, absoliuti teise), kai savininkas vartoja, valdo, disponuoja, nepažeisdamas (?) kitų teisių. Daikto valdymas – savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei atsirasti pagal įgyjamą senatį. Faktinis daikto turėjimas, turint tikslą valdyti jį kaip savo. Daiktą galima valdyti, bet negalima juo disponuoti. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti teise, naudotis svetimu daiktu, siekiant užtikrinti jo tinkamą naudojimą. Dažniausiai žemės arba kelių servitutai. Uzufruktas – tai iki gyvos galvos arba tam tikram laikui nustatyta teisė, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. 6. Nuosavybes sąvoką ir jos įgijimo pagrindai Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įst ar kt. asmenų teisių ar interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kt. turtas. Turinys: jį nusako savininko išimtines teises, turtą, sudaro savininko teisės: valdyti, naudoti, bei juo disponuoti. Savininkas turtą turi savo žinioje, gali daryti fizinį arba ūkinį poveikį. Daikto turėjimą reikia suprasti ne kaip faktinį, o juridinį. Turto naudojimas – kai turtas pritaikomas savininko poreikiams, interesams tenkint, naudos gavimas, kuriuo pasireiškia jo ekonominis naudingumas. , Disponavimas – tai turto teisinės padėties nulėmimas. Nuosavybės teisės įgijimas 1) pagal sandorius 2) paveldėjimu 3) pasisavinant pajamas 4) pagaminant naują daiktą 5) pasisav bešeimininkį daiktą 6) pasisav laukinius gyvūnus 7) pasisav bepriežiūrius ir priklydusius gyvulius( jei neatsiranda šeimininkas per 3d) 8)pasisavinant radinį, lobį( per savaitę turi pranešti policijai, saugoti 6mėn. ir nesinaudoti, turi atlyginti radinio saugojimo išlaidas, yra numatytas atlyginimas?.., lobis – žemėje užkasti arba kitaip paslėpti pinigai ar daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, nes praėjo daug laiko;kai nuosavoje žemėje ( ar kitoje nuosavybėje) yra randamas, tai priklauso žemės savininkui, jei randa kas dirbdamas, jam1/4, o šeimininkui ¾, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip; kai turi didelę paimamas visuomenės naudai, o žemės savininkui teisingai atlyginama9)atlyginamai paimant netinkamai laikomas kult vertybes ir kt. daiktą visuomenės poreikiams10) konfiskuojant ar kt. būdu už pažeidimus paimant pagal įst daiktus.11) įgyjamoji senatimi(?valdo daiktą tam tikrą terminą, o po to jau tas daiktas atitenka ( nekilnojamąjį ne mažiau kaip 10m., kilnojamąjį – ne mažiau kaip 3m.), kai per visą valdymo laiką daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti teisę į daiktą, bet nė karto ta teise nepasinaudojo. Bendroji nuosavybės teisė – 2ar daugiau savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą, juo disponuoti. 2 rūšys: 1. bendrosios dalinės nuosavybės teisė: bendrovės nuosavybės kai nustatytas kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalis. Bendrasavininkių nuosavybės dalys yra lygios, nebent nuosavybės dokumentuose numatyta kitaip, jei nenumatyta kaip disponuoti juo, vieno savininko prašymu tai turi būti nustatyta. Kiekvienas bendraturtis, proporcingai savo daliai, turi apmokėti išlaikymo išlaidas, turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendros jungtinės nuosavybės, bendraturtis gali parduoti savo dalį, pirmumo teisę pirkti turi bendrasavininkiai( per tam tikrą laiką). 2. bendroji jungtinės nuosavybės teisė: tuomet kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Tokia forma valdo sutuoktiniai, reguliuoja šeimos teisės normos. 7. Nuosavybės teisės gynimas ir apsauga. Tikslas yra užkirsti kelią galimiems nuosavybės teisės pažeidimams, atstatyti buvusią padėtį iki teisės pažeidimo. Gynimas apima tas priemones, kurios taikomos teisės pažeidimo atveju, tam kad atstatyti padėtį. Priklauso 2 reikalavimų rūšys. 1. daiktiniai teisiniai reikalavimai: tai nuosavybės teisės subjektas paieško?? Remdamasis? Vien tik jam priklausančia ?daiktine teise. Taikoma, kai savininkai nėra jokiuose nutartiniuose santykiuose su pažeidėju?. Daiktinio reikalavimo rūšys: savininko teisė išreikalauti daiktą ?? neteisėto valdymo; vindikacinis metodas( vindikacija reikalauti pagal teisę?); savininko teisė ( reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus ir nesusijusius su valdymo.. negatyvus reiškinys. 2 prievoliniai teisiniai reikalavimai: kuriuos pareiškia savininkas, pirkėjui(?) reikalaudamas grąžinti pg sutartį duotą daiktą, atlyginti nuostolius ir tt. 8. Prievolinė teisė ir prievolė tai civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema, kurios reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl turto perdavimo nuosavybėn, dėl įvairių darbų atlikimo, paslaugų atlikimo, žalos atlyginimo ir pan. Vienas asmuo skolininkas privalo kito asmens kreditoriaus naudai atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas savo pareigą vykdytų. Kreditoriumi vadinamas asmuo, kuris turi teisę reikalauti, kad skolininkas jo naudai atliktų tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikytų. Skolininku vadinamas asmuo, kuris(?) prievolėje turi pareigą, kurią pagrindinio kreditoriaus reikalavimą turi atlikti naudai. Prievolės objektas gali būti daiktai, veiksmai, veiksmų rezultatai. Prievolės turinys – veiksmai, kuriais šalys įgyvendina savo teises ir jė(?)gos, atsirandančios iš prievolės. Prievolės forma. Prievolės atsiranda iš sandorių arba juridinių faktų, sandorinės sutarties, vien sandorių, administravimo akto, sukūrus meno ar literatūros kūrinį, turi turėti formą. Dar atsiranda dėl žalos padarymo fiziniam asmeniui ar jo turtui. Jų yra daug. Klasifikavimas – prievolės šalys – skolininkas ir kreditorius. Kreditorius gali sudaryti daugiau nei 1 asmuo, tai vadinamas daugetas ( taip pat iš skolininkų pusės). Jeigu abi šalys – dagiašalis daugetas. Priklausomai nuo to, ar kiekvienas iš skolininkų ar kreditorių , įgyvendina savo teises ir pareigas. 9. Prievolių rūšys. Prievolės skirstomos į 1. dalines 2. solidariosios 3. subsidiarinės. 1. Dalinė prievolė – prievolė, kurioje kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti vykdyti lygi su kitais kreditoriais prievolės dalį, o kiekvienas iš skolininkų privalo vykdyti lygią su kitais skolininkais prievolės dalį, jeigu įstatymas ar nutartis nenumato kitaip. 2. Solidarioji prievolė – tokia prievolė, kurioje kreditorių reikalavimai yra solidarūs skolininkams, o skolininkų pareigos yra solidarios kreditoriams. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai atskirai visą prievolę ar jos dalį, kad įvykdytų bet kuris iš skolininkų. Bendraskoliai įpareigoti kol prievolė bus įvykdyta. Skolininkas, kuris įvykdė solidariąją pareiga, regreso tvarka gali reikalauti iš savo bendraskolių lygiomis dalimis to, ką įvykdė. 3. Subsidiarinė prievolė – tai prievolė, kuri įpareigoja papildomą skolininką įvykdyti prievolę. 4. Alternatyvi prievolė - kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų ar iš daugiau skirtingų veiksmų savo, kreditoriaus ar trečiojo asmens pasirinkimu. 5. Fakultatyvioji prievolė - jeigu ji turi tik vieną pagrindinį dalyką (įvykdymo būdą), tačiau kai negalima prievolės įvykdyti pagrindiniu būdu, ją galima įvykdyti ir būdu, neprieštaraujančiu pagrindiniam. 10. Paveldėjimo teise. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas – mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pgl įstatymą arba pagal testamentą. Yra paveldimi materialūs ir nematerialūs daiktai(VP, prekiniai ženkl ir kt),paveldimos turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės(skolos) paveldima intelektualinė nuosavybė. Palikimo atsiradimo laikas yra skaitomas mirties momentas, o vieta – paskutinė palikėjo atsiradimo vieta. Įpėdiniais gali būti 1)pagal įstatymą: fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, Lietuvos valstybė, jei įpėdinių nėra, jie nenori ar yra atimta teisė. 2)pagal testamentą: fiziniai asmenys. Testamente gali būti įvardijami dar negimę asmenys; dar nepradėti asmenys, juridiniai asm; valstybė, savivaldybės. Tam tikrais atvejais gali būti atimta paveldėjimo teisė: 1)tai asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją ar jo palikuonis, sudarė teisinę padėtį, kad jie taptų įpėdiniais, arba kai prievarta priverčiama sudaryti testamentą.(J. 2)sutuoktinis pergyvenęs palikėją, jei iki palikimo atsiradimo: *palikėjas buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką.*teismas buvo nutaręs gyvenimą skyrium *buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.); 3. tėvai nepaveldi po vaikų mirties, jei buvo apribotos jų tėvystės teisės. Paveldint svarbu eiliškumas: 1. Palikėjo vaikai ( esami, būsimi, įvaikiai); 2. Palikėjo vaikaičiai, tėvai; 3. Palikėjo seneliai, provaikaičiai; 4. Broliai, seserys, proseneliai; 5. Brolio, sesers vaikai; 6. Pusbroliai pusseserės. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.Asmenys, kurie turi teisę į palikimą, gali nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Yra 2 paveldėjimo būdai: 1)pagal įst 2)pgl testamentą. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Testamente viską gali palikti vienam ar daugiau asmenų, gali atsiimti paveldėjimo teisę. Teisė į privalomąją palikimo dalį – nesvarbu, kas surašyta testamente, bet pg įstatymus gaus tėvai, vaikai, įvaikiai, įtėviai, kuriems palikimo dieną reikalingas išlaikymas, paveldi pusę tos dalies, kuri tektų pagal įstatymus,nepaisant testamento. Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti, Testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę neviršydamas savo paveldimo turto vertės. Įpėdinis turi priimti testamentą be išlygų. Testamentai: 1.Oficialieji testamentai - kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Sudarymo fakto nuginčyti negalima, tik jo turinį. 2. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir yra jo pasirašytas. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Centrinė hipotekos įstaiga registruoja testamentus. Notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Pranešime nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data bei vieta, rūšis ir saugojimo vieta. Testamento turinys nenurodomas. Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, gali paskirti įpėdinį, kuris paveldės turtą po jų abiejų mirties. Abiem esant gyviems galima atšaukti tokį testamentą. Palikimo priėmimo priemonės: palikimas priimtas kai: 1. kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti,, bet vis dar gali jo atsisakyti; 2. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3. įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Visi turi būti įvykdyti per 3 mėn, kai atsiranda teisė į palikimą. Skirtumas tarp šių trijų būdų toks, jei įpėdinis priima palikimą 1 ar 3 būdu, tai už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o 2 būdu atsako tik paveldėtu turtu. 11. Darbo teisės sąvoka ir jos reguliuojami visuomeniniai santykiai. Darbo teisė – tai teisės šaka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius darbo procese susidarančius tarp darbuotojo ir darbdavio ir glaudžiai su jais susijusius visuomeninius santykius. Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos. Darbas – tam tikru laiku reikalinga ir tikslinga veikla. Į darbo procesą įeina šie elementai:1 tikslinga žmogaus veikla, 2 darbo objektas (tai ką veikia dirbdamas) 3 darbo priemonės (jomis veikia darbo objektas) 2 ir3 elementai yra ne tik darbo proceso elementai, bet ir tam tikros nuosavybės formos objektas. Darbo teisė susiformavo XIXa pabaigoje. Iki tol darbo sutartis, kuri buvo prilyginama civiliniai sutarčiai kaip ir nuomos ar pirkimo –pardavimo sutartys ir kt. Darbo teisės objektas – tai darbo santykiai. Esant jiems žmogus realizuoja gebėjimą dirbti. Dirbant vienas dalyvis turi paklusti kito organizacinei valiai ir darbas atliekamas už atlygį. Darbo teisė reguliuoja:1 kolektyvinius darbo santykius; 2 santykius dėl ginčų, kylančių dėl kolektyvinių darbo santykių subjektų; 3 santykius dėl gyventojų įdarbinimo; 4 santykius susijusius su darbo santykių subjektų tarpusavio teisine atsakomybe už savo teisių ir pareigų pažeidimą esant darbo santykiams. Darbuotojas – asmuo, tapdamas visuomeninių santykiu dalyviu, įgauna specifinį teisinį statusą – centrinė darbo teisės figūra. Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio Kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Visiškas darbinis teisnumas ir darbinis veiksnumas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Užsienietis gali dirbti tik gavęs leidimą. . Darbdaviu laikomas asmuo kuris turi teisę pasirašyti, keisti ir nutraukti darbo sutartį. Jais g.b įmonės savininkai, jų vadovai, ūkininkai, kuris sudaro sutartį bent su 1 fiziniu asmeniu, fizinis asmuo. Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, tai patvirtina įregistravimas valstybinėse institucijose. Privalo drausti darbuotojus Sodroje, mokėti įmokas. Direktorius – darbdavio atstovas. Taip pat gali būti fizinis asmuo darbdaviu, bet tik tada, kai samdo patarnavimo darbams atlikti. Ūkininkas darbdavys – kai sudaro sutartį bent su 1 darbuotoju. Subjektai – darbuotojai ir darbdaviai. Darbo kodekso 17str. Įtvirtina darbuotojų kolektyvo sampratą – tai visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviais. Ginti juos gali profsąjungos, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbo tarybos ir profsąjungų nariams taikomos lengvatos – pvz. pasilikti darbe, kai mažinami etatai. Socialinė partnerystė  tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais šio Kodekso bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Socialinės partnerystės šalimis  socialiniais partneriais  yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Šią sistemą sudaro LR 3išalė taryba ir kitos 3šalės ir 2šalės tarybos. Darbuotojai dalyvauja sprendimo priėmime. Interesų derinimas vyksta derybų būdu, plėtojant konsultavimąsi ir informaciją, sudarant kolektyvines darbo sutartis, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus. 12. Darbo sutarties sąvoka, jos šalys ir rūšys. Galioja darbo sutarties įstatymas. Nuo 2003m įsigaliojo naujas darbo kodeksas. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusdamas tam tikrai vidaus tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas numatytas darbo įstatyme. Darbo sutarties šalys: darbdavys ir darbuotojas. Kolektyvinė sutartis – sudaroma tarp dviejų soc. partnerių,- profsąjungų ir darbdavių organizacijų. Ją sudaro kolektyvinių santykių subjektai. Tai – norminis susitarimas, nes tai ypatingas teisinis aktas, turinį sudaro teisės ir įsipareigojimai. Nacionalinė, šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis. Nacionalinės kolektyvinės sutarties šalys yra centrinės (respublikinės) profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos. Darbo sutarties turinys. Tai darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai. Kiekvienoje sutartyje šalys privalo susitarti dėl būtinųjų sutarties sąlygų. Pagr. Sutarties sąlygos: 1 darbuotojo darbo vieta. Turi būti nurodoma konkreti darbo vieta (padalinys cechas, skyrius. 2 darbo funkcija, nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją, pareigas. 3 darbo apmokėjimo sąlygos (turi būti nurodytas darbo užmokestis, jo mokėjimo laikas, vieta, būdas..) 4 terminas. Jei šių sąlygų nėra, tai darbo sutartis negalioja. G.b. ir papildomos sąlygos:1 išbandymo terminas; 2 ne visas darbo laikas; 3 kompensacijos; 4 apmokėjimas už mokslą; 5 kiti. Išbandymo termino paskirtis dvejopa: 1.Įsitikinti ar darbuotojai tinka atlikti tam tikrą darbą; 2.Kad darbuotojas įsitikintų kad darbas jam yra tinkamas. Terminuota darbo sutartis. ji nėra palanki darbuotojui, įstatymuose nustatyta, kad termino sutartis negali būti ilgesnė kaip 5 m. Neleidžiama sudaryti jei darbas nuolatinio pobūdžio, išskyrus kai tokios sutarties pageidauja darbuotojas. Terminas g.b nurodomas kalendorine data; iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Jei terminas nenurodomas tai sutartis laikoma neterminuota. Kai terminas pasibaigia, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, darbdavys – atleisti darbuotoją, jei to nėra, tai darbo sutartis tampa neterminuota. Darbo sutartis neapibrėžtam laikui – neterminuota. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.). Sezoninė darbo sutartis ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis,sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui. Sutartis dėl papildomo darbo – einamos tam tikros papildomos pareigos toje pat darbovietėje. Darbo sutartis dėl antraeilių pareigų – gali jas eiti kitoje darbovietėje. Darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose. Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. 13. Darbo sutarties sudarymas. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbu. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant į darbą asmenis: 1) iki aštuoniolikos metų; 2) pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; 3) darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę; draudžiama du kartus išbandyti. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, kitu atveju – ne ilgiau nei 6 mėn. darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti palikti jį darbe, kai po išbandymo termino darbdavys jį atleido, prieš tai prieš 3 d. įspėjęs. Priimant į darbą būtini dokumentai.1. Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. 2. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Visi karo prievolininkai privalo pateikti teritorinės karinės įskaitos įstaigos pažymėjimą. Ne vėliau kai prieš darbo pradžią darbdavys turi įteikti darbuotojui identifikacinį dokumentą. 14. Darbo sutarties vykdymas. Darbo sutarties privalomos sąlygos gali būti keičiamos tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui. Išimtis –yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbdavys turi teisę darbuotoją iki 1mėn perkelti į kitą vietą. Jei darbuotojas nevykdo šių nurodymų, jis pažeidžia darbo drausmę. Perkelti į kt. darbą galima ir prastovos atvejais. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Nušalinimas nuo darbo – kai neblaivus, apsvaigęs,nesitikrina sveikatos, trečiųjų asmenų prašymu. 15. Darbo sutarties nutraukimas. 1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Po to šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo nutraukimo. 2. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui, atsiskaitoma su darbuotoju. O jei darbdavys neatleidžia, tai sutartis virsta neterminuota. 3. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. (4.Darbo sutarties nutraukimas (term ir neterm) jei prastova tęsėsi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro 60 dienų per paskutinius 16 mėn. Taip pat darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį jei jam du metus iš eilės nemokamas atlyginimas, net jei ir už paskutinį mėnesį sumoka.).(5. Darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių ir darbo sutartis nutraukiam nuo nurodytos datos. Tai gali būti liga, invalidumas.). Darbuotojui išmokama išeitinė išmoka, kuri priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo laiko toje įmonėje. 16. Darbo laikas. Darbo laikas  tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.Į darbo laiką įeina: 1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose; 2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; 3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti; 4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką; 5) privalomų medicininių apžiūrų laikas; 6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose; 7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 8) prastovos laikas; darbo laiką neįeina: 1) pravaikšta; 2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu; 3) valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos; 4) nedarbingumo laikas; 5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos. Yra įvairių darbo laiko rūšių: 1.)normalus darbo laikas. Negali būti ilgesnis kaip 40 val. per savaitę.maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais neturi viršyti per 7d 48val. per parą darbo laikas su pertrauka negali būti ilgesnis kaip 12 val.2.) sutrumpintas darbo laikas nustatytas tam tikrų kategorijų darbuotojams.yra trumpesnis nei 40 val bet dėl to nemažinamas darbo užmokestis ir kitos teisinės garantijos. Tai g.b. paaugliai, neįgalūs asmenys, ar dirbantys kenksmingose sąlygose. 3.)ne visas darbo laikas. Jis nustatomas šalių susitarimu, o sutrumpintas darbo laikas – įstatymu. Mokama pagal darbo laiką. Jei darbuotojas prašo darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo laiką. Darbo laiko grafikai tvirtinami kolektyvinėje sutartyje, numatyta tvarka. Numatyta 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis arba 5 d.d sav. dėl gamybos pobūdžio. Švenčių dienomis pagal įstatymą įmonėse nedirbama (išskyrus dėl techninių ar gamybinių kliūčių). Švenčių išvakarėse darbas sutrumpinamas 1 val. Darbas naktį apima nuo 22 iki 6 val. naktinis darbas neturi viršyti 8 val. Jei savaitė 6 dienų, tai 6ą dieną dirbama iki 5valandų. Viršvalandinis darbas. Toks, kurį darbuotojai dirba viršydami nustatytą normalų 40 val per savaitę laiką. Įstatyme numatyta, kad darbdavys gali organizuoti viršvalandinį darbą darbo, poilsio ir švenčių dienomis: kai dirbami krašto apsaugos darbai; užkirsti kelią pavojams ir nelaimėms; remontuojant darbo priemones; kai neatvyksta pamainininkas. Įstatyme numatytais atvejais galima organizuoti viršvalandinį darbą tik kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka ir gavus darbuotojo raštišką sutikimą. Viršvalandinis darbas apima 1.5 darbo užmokesčio. Šis darbas yra ribojamas (per 2 dienas negali būti ilgesnis kaip 4 val ir 120val per metus). 17. Poilsio laikas. Tai laikotarpis, kai darbuotojas pagal įstatymus atleidžiamas nuo darbo funkcijų vykdymo, kai jo veiksmų nereguliuoja darbdavys. 1.kasdienis (pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 0.5 iki 2 val) jos metu galima palikti darbo vietą pertrauka turi būti ne vėliau kaip po 4 val nuo darbo pradžios. Į darbo laiką neįskaitomos papildomos ir specialios pertraukos, suteikiamos atsižvelgiant į darbo sąlygas, kurie dirba lauke ar nešildomose patalpose, kenksmingomis darbo sąlygomis, riboto darbingumo asmenims. Poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 val iš eilės. savaitės poilsis. Darbuotojo savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę turi būti ne trumpesnis kaip 35 val. Šios sąlygos negalioja įmonėms, kurios negali nutraukti darbo dėl gyventojų aptarnavimo arba sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti: 1. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. 2. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C. Kasdieninis poilsis: švenčių dienos išvardintos LR švenčių dienų įstatyme. (01.01, 02.16, 03.11, sekmad ir pirmad Velykos, 06.24, 07.06, 08.15, 11.01, 12.25-26, 03.11, motinos dieną.).(Muziejams, gaisrinėms negalioja). nėščias, neseniai pagimdžiusias, krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki 3 m., darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki 14 m. arba vaiką invalidą iki 16 m., asmenis iki 18 m. dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu. Kasmetinių atostogų rūšys: minimalios (28 kalendorinės dienos). Iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui vieniems auginantiems vaiką invalidą iki 16metų nustatytos minimalios atostogos iki 35 dienų. Pailgintos iki 58d kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės( orlaivių, laivų kapitonai). Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: 1) darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; 3) už ypatingą darbų pobūdį. Trukmę nustato vyriausybė. Suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukto darbo, bet ne vėliau kaip po 1 metų. Už antrus ir kitus metus suteikiamos bet kuriuo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę. Atostogos gali būti suteikiamos ir dalimis, bet negali būti trumpesnės nei 14 dienų. Įstatymas draudžia pakeisti atostogas pinigine kompensacija. (Išsk. atleidimo atveju). Atostogpinigius turi išmokėti 3d. iki jų pradžios. Tikslinės atostogos:1. nėštumo ir gimdymo (moterims 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 po gimdymo, jei gimsta 2 ir daugiau vaikų, tai 70d . jos apskaičiuojamos bendrai neatsižvelgiant į faktiškai išnaudotų d.sk. 2.vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis 3 metai. Gali būti suteikiama mamai, tėvui, seneliams. Atostogos gali būti visos iš kart ar dalimis. Mokama pašalpa ir paliekama darbo vieta, išskyrus kai įmonė likviduojama. 3. Mokymosi atostogos: darbuotojams, kurio mokosi neatsitraukdami nuo darbo . jei darbuotoją siunčia mokytis įmonė, tai už atostogas moka ne mažiau kaip vidutinį darbo užmokestį. Jei mokosi savo iniciatyva, tai apmokėjimo klausimas sprendžiamas kolektyvine sutartimi arba šalių susitarimu. 4. Nemokamos atostogos, suteikiamos dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų priežasčių esant darbuotojo raštiškam prašymui, pagal kolektyvinę sutartį arba šalių sutartimi. 18. Darbo užmokestis. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas būtinas raštiškas darbuotojo sutikimas. Mokama ne rečiau 2k/mėn., raštišku prašymu kartą/mėn. Konkretūs darbo terminai, vieta, tvarka nustatomi darbo sutartyje. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojui apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. Permokėjimą dėl skaičiavimo klaidų, grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį, už ūkinius patarnavimus, žalą dėl darbuotojo kaltės. Išskaitoma ne vėliau kaip per 1 mėn. Kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, išieškant sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos atlyginimą ir tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą  penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio, darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. 19. Darbo ginčai. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Nagrinėja 1) darbo ginčų komisija;2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privaloma pirminė komisija, nagrinėjanti darbo ginčus, jei įstatymuose nenurodoma kitaip. Sudaroma iš lygaus skaičiaus darbuotojų ir darbdavių. Turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 7d. nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14d. nuo padavimo dienos. Sprendimas priimamas susitarimu, bet gali būti ir nesusitarta. Surašomas protokolas. Darbuotojas arba jo atstovas turi teisę sprendimą apskųsti teismui, ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų; Darbdavys turi tenkinti sprendimą. Jei jis nevykdo sprendimo, darbuotojas gali jį patraukti į teismą. Teismas – 1. apskųsti sprendimai, 2. darbo ginčai, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė 3. darbo ginčai, kai darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta arba darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per nustatytus terminus; 4. tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, nesikreipiant į ginčų komisiją: kilę dėl darbo sutarties, kai darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu; atleidimo iš darbo; nušalinimo iš darbo – dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Šiais atvejais būtina kreiptis į teismą per 2mėn. nuo dokumento gavimo dienos. Nagrinėja ginčus, kai santykiai tarp darbo šalių nutrūkę, taip pat ginčus tarp profsąjungų ir darbuotojų. Visas išlaidas apmoka darbdavys. Darbuotojui priklausančios išmokos priteisiamos ne daugiau nei už 3 mėn. 20. Drausminė atsakomybė. Darbo drausmė. Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Gali būti laikoma: 1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; 3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; 4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; 5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų; 6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; 7) veiklos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; 9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); 10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; 11)kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo. Spec. profesijoms gali būti skiriamos kt. nuobaudos. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per 1mėn. nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Jei per 1m. nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Materialinė atsakomybė. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); 2) medžiagų pereikvojimo; 3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; 7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Su asmenimis iki 1m. tokia sutartis nesudaroma. Jei sudaroma su grupe, visi žalą ir atlygina. 21. Kolektyviniai darbo santykiai. Kolektyvinis darbo ginčas yra įmonės profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvines sutartis turinčių subjektų nesutarimai, atsiradę dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja: 1) taikinimo komisija; 2) darbo arbitražas arba trečiųjų teismas. Jei nesusitariama, kyla streikas. Streikas  tai vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas. Skelbti streiką (taip pat ir įspėjamąjį) turi teisę profesinė sąjunga. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: 1) skelbti streiką įmonėje  įmonės darbuotojų; 2) skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje  2/3 to padalinio darbuotojų ir ne mažiau kaip pusė visos įmonės darbuotojų. Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 7d. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu. Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas iki2val. Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padėtis. Darbdavio atsakomoji priemonė – lokautai. Ji uždrausta LR. Jo metu darbdavys uždaro įmonę. Vėžlio streikas – kai dirbama, bet labai lėtai. Streikui vadovauja profesinė sąjunga arba streiko komitetas. Darbdavys gali kreiptis į teismą, ir per 10 d. turi nuspręsti, ar streikas buvo teisėtas. Jei pripažintas neteisėtu, tada jis negali būti pradėtas, arba jei jau pradėtas, turi būti nutrauktas. Atlyginimas nemokamas, jei kai kurie darbuotojai nedalyvauja streike, bet negali dirbti, turi būti perkelti į kt. darbo vietą. Streiko metu darbdaviui draudžiama nutraukti įmonės padalinio veiklą, priimti naujų darbuotojų. Streikas baigiasi, kai patenkinami reikalavimai, kai sutariamos tam tikros sąlygos streiko nutraukimui. Streikas g.b. nutrauktas ir nieko neišreikalavus. Jei streikas neteisėtas, atsiradusius nuostolius atlygina profsąjunga. 22. Autorių teisių subjektai ir objektai. Prie civilinių objektų priskirti meno kūriniai. Ją reguliuoja LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir CK. Objektai – originalūs literatūros, meno ir mokslo kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas išreikštas objektyvia forma. Literatūra – 1. grožinės literatūros kūrinys; 2. originalios rašytinės formos kūrinys. Mokslo kūriniai – mokslo tyrimo darbai, - visi kūriniai, išsk. grožinę literatūrą. Meno kūriniai – vaizduojamojo meno kūriniai, muzikos kūriniai. Teisine prasme programiniai kūriniai įeina į literatūros kūrinių sąvoką. Autorių teisių objektais nelaikomos: idėjos, koncepcijos, principai, atradimai, teisės aktai, jų projektai ( registruoti), teisinio norminio pobūdžio dokumentai, jų vertimai, valstybės simboliai ir ženklai, folkloras, informaciniai pranešimai apie įvykius, procedūros, procesai, veiklos metodai, sistemos. Subjektai – autorius ir jo teisių perėmėjai. Autorius – fizinis asmuo, sukūręs kūrinį. Jei asmuo neveiksnus, jis negalės įgyvendinti savo teisių į kūrinį. Gyvuliai, prietaisai, mašinos negali būti autoriais. Autoriaus teisių perėmėjai įgyja kūrinio autorių turtines teises pagal sutartį ar paveldėjimą. Bendraautorystė – kai kūrinį sutaria 1 ar daugiau žmonių. Jiems reikėtų sudaryti susitarimą ir nustatyti kiekvieno jų dalį. O kūrinys pasiskirstomas pg. kiekvieno jų indėlį. Autoriaus turtinės teisės į kūrinį, išskyrus komp. programas, kurį sukūrė darbuotojas eidamas pareigas, teisės į kūrinį pereina darbdaviui, nebent sutartyje numatyta kitaip. Filmai – autorių teisių į audiovizualinius kūrinius. Priklauso: režisierius, dialogų autorius, operatorius, dailininkas, scenarijaus autorius, muzikos autorius. 23. Autorių teisės. Apie teisę į autorystę praneša 3 ženklai: apskritimas ©, pavardė, išleidimo metai. Autoriaus teisės atsiranda nuo kūrinio ar jo dalies sukūrimo momento. Įgyja visas asmenines turtines ir neturtines teises. Asmeninės neturtinės teisės: 1. reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, nurodant autoriaus vardą ant visų egzempliorių; 2. teisė reikalauti bet kokiu būdu naudojant kūrinį kad būtų nurodomas ar nenurodomas autorius; 3. turi teisę prieštarauti kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui ar pakeitimui, ar kitam pažeidimui, galinčiam pažeisti autoriaus garbę, orumą. Šios teisės saugomos neterminuotai, neperduodamos kitiems asmenims. Autoriaus turtinės tesės: 1. Atgaminti kūrinį bet kokia forma ir būdu; 2. išleisti kūrinį; 3. versti kūrinį; 4. adaptuoti, aranžuoti; 5. perduoti kūrinio originalą; 6. viešai rodyti kūrini o originalą ar kopijas; 7. viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ar priemonėmis; 8. transliuoti, retransliuoti, viešai skelbti kūrinį. Bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus teisių yra neteisėtas. Autorius turi gauti atlyginimą už bet kokį jo panaudojimą. Mokėjimo dydis numatytas kolektyvinėse sutartyse. Autoriaus turtinių teisių apribojimas: 1. asmeniniais tikslais; 2. cituoti; 3. naudoti mokymo, mokslinio tyrimo; 4. religiniais tikslais; 5. atgaivinti laikinai. Autorinės turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir 70 m. po autoriaus mirties, nežiūrint sukūrimo datos, taip pat ir bendraautorystės. Nežinomo autoriaus – 70m. po jo sukūrimo. Audiovizualinio – kol visi gyvi kam priklauso neturtinės teisės ir 70 m. po mirties. 25m. po mirties jei išleido jau kieno parašytą. Autorius turtines teises gali perduoti autorine sutartimi arba suteikti autorinę licenziją sutartimi; neturtinės neperduodamos. 24. Autorinės sutartys.1. Autorinėje sutartyje turi būti numatyta: kūrinio panaudojimo būdai (konkrečios šia sutartimi perduodamos teisės); teisės perdavimo terminas ir teritorija; atlyginimo dydis ir (arba) atlyginimo dydžio nustatymo tvarka (už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą), jo išmokėjimo tvarka ir terminai, o taip pat kitos šalims reikšmingos sąlygos. 2. Jei autorinėje sutartyje nenumatytas terminas, kuriam perduodama teisė, tai autorius gali nutraukti sutartį po penkerių metų nuo šios sutarties sudarymo datos, jeigu apie tai prieš šešis mėnesius iki sutarties nutraukimo bus pranešta raštu naudotojui. 3. Autorinė sutartis turi būti sudaryta raštu. 25. Atlikėjų teisės. Kūrinio atlikėjas turi šias asmenines ir turtines teises: teisę į vardą; teisę į atlikimo gynimą nuo bet kokio iškreipimo arba kitokio kėsinimosi, kuris gali pakenkti atlikėjo garbei ir orumui (teisė į reputaciją); teisė panaudoti atlikimą bet kokia forma, įskaitant teisę gauti atlyginimą už kiekvieną atlikimo panaudojimo rūšį, transliuoti, retransliuoti, Šokėjai, dainininkai, vadovas, dirigentas ir kt. 26. Šeimos teisės sąvoka ir dalykas. Šeimos teisė – tai civilinės teisės dalis, kurios normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. Dalykas – tai santykiai, kurie susidaro tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, senelių ir vaikaičių, įvaikių ir įtėvių. Ši teisė reglamentuoja globos ir rūpybos santykius. Visi šie santykiai būna asmeniniai turtiniai arba neturtiniai. Asmeninis neturtinis santykis neturi turtinio turinio. Turtiniai santykiai atsiranda dėl bendro sutuoktinių ar šeimos turto, asmeninio kiekvieno šeimos nario turto, išlaikymo, materialinės paramos kitiems šeimos nariams. Šeimos santykiai atsiranda sudarius šeimą, gimus vaikui, įsivaikinus, ir t.t. jie būna asmeninio ir tęstinio pobūdžio, iš šių santykių kylančių teisių negalima perleisti kt. asmenims. Dalyviai tik fiziniai asmenys. Šeimos principai: monogamija, santuokos savanoriškumas, sutuoktinių lygiateisiškumas, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas, vaikų auklėjimas šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principas bei kiti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai. Šeimos santykiams taikomi ir bendri civilinės teisės principai: teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kt. Papročių šeimos santykiuose paisoma tik įstatymų numatytais atvejais. 27. Santuoka ir jos sudarymas. Santuoka – įstatymu nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti teisinius santykius. Sužieduotuvės neįpareigoja ir negali būti įgyvendintos prievarta. Sužieduotuvės gali būti išreikštos žodžiu ar raštu. Kai buvo viešas susitarimas, o santuoka neįvyksta, šalys gali reikalauti, tai ką viena iš kito gavo. Ta šalis, kuri atsisako sudaryti santuoką, privalo atlyginti žalą ( iki 1000Lt). Jei susitarimas buvo viešas, tai šalys gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareikšti priekaištą reikia per 1 metus. Santuokos sudarymo sąlygos: 1. santuoka tik tarp skirtingos lyties; 2. sudaroma savanoriškai; 3. leidžiama santuoką sudaryti asmenims, kuriems sutuoktuvių dieną yra 18 metų. Nepilnamečiai turi kreiptis į teismą. Nėštumo atveju galima tuoktis ir neturint 15m. 4. santuoką gali sudaryti tik veiksnūs asmenys. 5. įtvirtintas monogamijos principas. 6. draudžiama tuoktis artimiems giminėms. Asmenys turi paduoti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Asmenys turi patvirtinti, kad jie atitinka sąlygas. Norintiems tuoktis pareigūnai pasiūlo pasitikrinti sveikatą, bet galima to ir nedaryti. Jei vienas iš sutuoktinių nepraneša, kad serga nervine liga ar aids, tai yra pagrindas santuoką nutraukti. Bet kuris iš asmenų bet kada gali pasakyti, kad yra kliūčių santuokos sudaryti ir atideda santuokos įregistravimą. Asmuo per 3 dienas turi pateikti raštinius įrodymus. Santuokos įregistravimas sustabdomas. Civilinės metrikacijos skyrius išduoda santuokos akto išrašą ir liudijimą. Santuoka gali būti sudaroma ir bažnyčioje. Tokia santuoka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir civ. metr. jei įvykdytos sąlygos: 1.nebuvo pažeistos santuokos sudarymo sąlygos; 2.santuoka buvo sudaryta pgl LR įregistruotų ir valstybėje pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą. 3.santuoka sudaryta bažnyčioje buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje. 28. Santuokos pabaiga. 1. kai vienas iš sutuoktinių miršta; 2 santuoka nutraukta įstatymų numatyta tvarka:a) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, b)vieno sutuoktinio prašymu; c)dėl sutuoktinio (-ių) kaltės. santuoka gali būti nutraukta jei yra šios sąlygos: 3.nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei metai; 4.abu sutuoktiniai sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 5.Abu sutuoktiniai visiškai veiksnūs. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (6 mėn. skiria bandomąjį laikotarpį). 6 gali būti nutraukta esant vienai iš šių sąlygų: * sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei metai; * vienas iš sutuoktinių pripažintas neveiksniu; * vienas iš sutuoktinių pripažintas nežinia kur esančiu. * Sutuoktinis (-ė) atlieka laisvės atėmimo bausmę daugiau nei 1 metai už netyčinį nusikaltimą. Pareiškėjas turi nurodyti kaip vykdys savo pareigą kitam sutuoktiniui ar nepilnamečiams vaikams. Teismas gali ir atsisakyti nutraukti santuoką arba išspręsti turto, išlaikymo sąlygas. 7.sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką jei ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu jei pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas įstatymuose ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuoka iširo dėl kito kaltės jei sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą, neištikimas, paliko šeimą ir daugiau nei 1 metus ja nesirūpino, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Kitas sutuoktinis gali prieštarauti dėl savo kaltės ir pateikia faktus, tai teismas gali pripažinti abiejų kaltę. Pasekmės. Santuoka yra nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Sutuoktinis gali pasilikti santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, teismas gali drausti pasilikti kaltam pavardę, išskyrus kai yra bendrų vaikų. Jei santuoka nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai kaltasis praranda teises, kurias įstatymai suteikia išsiskyrusiam sutuoktiniui. Kitas sutuoktinis gali reikalauti atlyginti turtinę žalą, susijusį su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, gali reikalauti grąžinti vestuvinį žiedą. Gali reikalauti vienas iš kito grąžinti kilnojamus daiktus. Jei gyvenamoji patalpa yra vieno iš sutuoktinių nuosavybė, teismas gali palikti gyventi kitą jei su juo yra nepilnamečiai vaikai. Teismas gali priteisti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktiniam reikalingas išlaikymas jei: augina bendrų nepilnamečių vaikų, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir vaikų negalėjo baigti mokslo, gali reikalauti mokslo nebaigimo žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgia į abiejų sveikatos būklę, darbingumą ir kt. Jei santuoka buvo ne ilgiau kaip 1 metai, sutuoktinis yra sužalojęs kt sutuoktinį ar jo gimines, išmokos gali būti sumažintos arba panaikintos. 29. Sutuoktinių teisės ir pareigos. Sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teisias ir pareigas: turi vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo trukmės ir nutraukimo kl. Sutuoktiniai turi būti lojalūs, gerbti, remti vienas kitą, morališkai ir materialiai atsižvelgiant į galimybes. Sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendrą pagrindą. Sutuoktinis be kito sutuoktinio neturi teisės perleisti, įkeisti išnuomoti kilnojamąjį daiktą naudojamą šeimos ūkyje. Gali pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, kito pavardę, dvigubą pavardę. Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos. Turto teisinį rėžimą nusako įstatymas ar vedybų sutartis. Skiriamas šeimos turtas – toks turtas, kuris nuosavybės teise priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams. :1 šeimos gyvenamoji patalpa 2 kilnojami daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Šis turtas gali būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Turtas gali būti įkeistas tik gavus kt sutuoktinio sutikimą. Jei yra nepilnamečių vaikų, tai įkeitimui būtinas teismo leidimas. Sutuoktinių turtas įgytas po santuokos yra bendroji jungtinė nuosavybė.bendra jungtinė nuosavybė : pajamos iš abiejų ar vieno veikos pajamos gautos iš sutuoktinio intelektualinės veiklos, dividendų, pensijos. Asmeninė nuosavybė:abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas, sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai, profesinės veiklos įrankiai, intelektualinės ir pramoninės teisės, išskyrus pajamos iš tos veiklos. Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Ši sutartis gali būti sudaroma iki santuokos sudarymo arba bet kuriuo metu, turi būti notarinės formos. 30. Asmeniniai ir turtiniai vaikų ir tėvų santykiai. Tėvų teisės ir pareigos.Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu susituokę ar ne. Tėvas ar motina negali atsisakyti nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiam vaikui. Tėvų valdžia gali būti apribota. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tėvai neturi teisių į vaikų turtą. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Vaikų teisės. 1. kiekvienas turi teisę gyventi ir vystytis.2 turi žinoti savo tėvus. 3 augti šeimoje, bendrauti su giminėm. 4 nuo gimimo turi teisę į vardą ir pavardę.5 vaikai neturi teisės į tėvų turtą. 6 turi gerbti tėvus ir atlikti pareigas. 7. Nepilnamečių vaikų teises užtikrina tėvai ir globėjai. Turtiniai santykiai tėvų vaikams: Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Nepilnamečio vaiko tėvams draudžiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią jie įgytų reikalavimo teisę į savo nepilnamečio vaiko turtą ar jo teises. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Turtiniai santykiai vaikų tėvams: 1. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. 2. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. 3. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. 4. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. 5. Jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai neturi teisės į išlaikymą. Įvaikinimas. Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti, Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. 31. Civilinio proceso teisės sąvoka. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. 32. Civilinių bylų priskirtinumas teismams ir teismingumas. priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei taip yra, tai asmeninė teisė kreiptis į teismą atsiranda tik po neteisinės institucijos sprendimo. Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.Ieškiniai teismuose nagrinėjami pagal atsakovo gyvenamąja vietą ar buveinę. Ginčai dėl nekilnojamo daikto paprastai nagrinėjami to daikto buvimo vietos teisme. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus: 1. dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme; 2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme; 3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje – nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas: 1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo; 2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių; 3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; 4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo; 5) pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo; 6) kurių viena šalis yra užsienio valstybė. Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas. 33. Dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisės ir pareigos. Šalys ( ieškovas ir atsakovas), tretieji asmenys, prokuroras, suinteresuoti asmenys, valstybės, savivaldybės institucijos. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. 34. Civilinių bylų nagrinėjimas teisme. 1. Pažeista teisė; 2. Surašytas ieškinys, kuris įgalina pradėti teismo procesą. Ieškinyje turi būti nurodyta kuo daugiau visos reikalingos informacijos. Turi būti nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios teisės pažeidimo faktą, ieškovas turi nurodyti savo reikalavimus. 3. Po ieškinio priėmimo teismas turi nustatyti ar asmuo turi teisę kreiptis dėl teisinės gynybos. 4. Civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose. 5. Teismas byloje turi tiesiogiai ištirti įrodymus. Teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą. Pagal byloje išspręstą reikalavimų dalį yra galutiniai ir daliniai sprendimai. Teismas gali priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, ( 30d.), jei apeliatas gyvena užsienyje – 40d. Apeliacine tvarka ginčas nagrinėjamas iš esmės, t.y. vėl tiriami įrodymai. Po to galima inicijuoti kasacinį procesą. Kasacija – įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma. Skirtingai nuo apeliacinio, kasacinis teismas sprendžia tik teisės aiškinimo ir taikymo, o ne faktinių bylos aplinkybių analizes. Kasacinis skundas gali būti paduodamas per 3 mėn. nuo skundžiamo sprendimo įsitvirtinimo dienos. 35. Baudžiamosios teisės samprata ir dalykas. Nusikalstamos veiklos išsiskyrimas pavojingumu ir kelia pavojų saugumui. Valstybė gina save ir visuomenę nuo veikų ir jas darančių asmenų, daro tai įstatymais, uždrausdama kai kuriuos poelgius ir taiko tam tikrą priemonių sistemą. Tai užtraukia teisminius padarinius – pagrinde baudžiamąją atsakomybę. Sudėtinė dalis. Baudžiamoji teisė – nusikalstamų veikų padarymo ir jų teisinių padarinių teisė. Tik Seimas kuria baudžiamąją teisę. Visos normos kodifikuotos 1ame baudžiamajame kodekse. Priimtas 2000, įsigaliojo nuo 2003 05 01. Pirmas kodeksas atsikūrus. 36. Nusikalstamos veikos samprata. Nusikalstama veika – baudžiamosios teisės pagrindas. Anksčiau naudota tik nusikaltimo sąvoka. Įvesta baudžiamojo nusižengimo sąvoka, tai + nusikaltimas = nusikalstama veikla. Yra apie 200 įvairių nusikalstamų veikų sudėčių. Apie 10 % baudžiamieji nusižengimai, kiti – nusikaltimai. Nusikaltimas – pavojinga, baudžiamajame kodekse numatyta veika už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusižengimas, baudžiamajame kodekse numatyta veika, už kurią nustatyta bausmė nesusijusi su .laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Nusikaltimai pagal pavojingumą: tyčiniai ir neatsargūs; tyčiniai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius ( pagal bausmės dydį). Nesunkus 1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!