Itin išsamus teisės pasiruošimas atsiskaitymui

37. Socialinis reguliavimas ir jo priežastys. Teisinio reguliavimo sąvoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje.
Teisinis reguliavimas – tai praktiškai funkcionuojanti teisės samprata. Tai tokia soc. reguliavimo rūšis, arba forma, kai teisinis poveikis žm. elgesiui yra daromas teisės normomis. Reguliuoti žm. elgesį – tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis (leidimais) ir pareigomis (draudimais) ir įpareigojimais). Teisinis poveikis yra platesnė sąvoka negu teisinis reguliavimas, nes teisinis poveikis daromas ne tik teisės normomis, bet ir teisinėmis idėjomis.
Teisinio reguliavimo priežastys klasikinėje ir demokratinėje valstybėse yra skirtingos: klasikinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žm. elgesį, siekiant legalizuoti (sunorminti) vienų soc. grupių agresiją kitų grupių atžvilgiu, o demokratinėje valstybėje – derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu įtvirtinti bei palaikyti visuomenėje soc. santarvę bei rimtį. Klasikinėje valstybėje teisiniu reguliavimu siekiama suteikti vienai grupei pareigomis negarantuotų teisių (privilegijų), o kitai soc. grupei – primesti prievoles, t.y. tokius įpareigojimus, kurių vykdymas nesukelia jiems proporcingų teisių. Demokratinėje valstybėje teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti visų visuomenės narių laisvę plėtojant teisę ne kaip soc. pavergimo , o kaip visų išlaisvinimo priemonę. Teisinis reguliavimas atskiriamas nuo kt. soc. reguliavimo formų apibrėžiant jo objektą, t.y. išsiaiškinant, koks žm. elgesys reguliuojamos teisės normomis, kad nereikėtų naudotis juridinio poveikio priemonėmis ten, kur to paties galima pasiekti neteisinio reguliavimo priemonėmis.
38. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos.
Teisinio reguliavimo objektas – tai tas soc. žm. elgesys, kuriam daromas poveikis teisės normomis. Soc. elgesys – tai žmonių tarpusavio santykiai , kurių pagrindu žmonės siekia apsaugoti ir įgyvendinti savo teises ir interesus. Teisės normos reguliuoja ne visas žm. santykius, o tik reikšmingiausius apsaugoti ar įgyvendinti žm. teises. Teisės normos nereguliuoja draugystės, religinių įsitikinimų, šeimos santykių. Teisinis reguliavimas negali būti visuotinis. Turi būti nustatoma bent orientacinė riba, kuri saugotų asmens teisių autonomiškumą ir neleistų į tą sritį įeiti valstybės vykdomam teisiniam reguliavimui.
Teisinio reguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teisės sampratos pobūdžio....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!