Valstybės ir teisės teorijos pasiruošimas egzaminui

Valstybės ir teisės teorija.
Valstybės susidarymas.
Valstybės ir teisės teoretikai valstybės susidarymą aiškina įvairiai. Įvairių teorijų autoriai išreiškia įvairių visuomenės sluoksnių požiūrį į valstybės kilmę. Išskirtinis vaidmuo valstybės formavimesi priskiriamas religijai. Dieviškoji valstybės kilmė buvo pripažįstama jau senovės pasaulyje (Egiptas, Babilonas...), taip pat feodaliniais laikais.
Dar Senovės Romoje gimė idėja, kad valstybės kilmei, raidai ir žlugimui didžiausią reikšmę turėjo žmonių silpnybės ir aistros: pinigų, valdžios, garbes troškimas, gobšumas, žiaurumas... Viduramžiais buvo išplėtota “dviejų kardų” teorija. Pagal ją, Bažnyčios įkūrėjai turėjo 2 kardus: vieną įdėjo į makštis (bažnyčiai netinka prievarta), o kitą įteikė valdovams, kad šie spręstų žemiškus reikalus. Taip bažnyčia suteikė teisę valdovams įsakinėti žmonėms, o šie tapo tarnais. Šios teorijos paskirtis - įtvirtinti Bažnyčios viešpatavimą valstybei ir įrodyti, kad nėra valstybės ir valdžios, kilusios ne iš Dievo.
Istorinė patirtis rodo, kad svarbiausios valstybės atsiradimo ir raidos priežastys yra ne moralė ir religija. Jos glūdi ekonomikoje ir socialiniame gyvenime. Valstybė pakeitė gimininę organizaciją ne dėl papročių ar religiniu pažiūrų, o dėl ekonominių pačios pirmykštės visuomenės pokyčių.
Pasaulio istorijoje žinomi trys dideli darbo pasidalijimai: gyvulininkystės atsiskyrimas nuo žemdirbystės, amatų atsiskyrimas nuo žemės ūkio, mainų bei prekybos atsiradimas. Visa tai lėmė gamybinių jėgų plėtrą, skatino gaminti daugiau, nei būtina egzistencijai palaikyti. Ekonomiškai naudingu tapo svetimas darbas. Dėl to belaisviai buvo verčiami vergais, o nesuvartoti produktai - pasisavinami.
Kartu su darbo pasidalijimais prasidėjo turtinis visuomenės sluoksniavimasis. Siekiant pagaminti kuo daugiau, imta išnaudoti ne tik belaisvių, bet ir savo bendruomenes narių darbą. Pamažu, kartu su turtine, didėjo socialinė nelygybė. Šitaip skaidantis visuomenei iš buvusios bendros gimines išsiskyrė diduomene. Ji (vadai, dvasininkai...), naudodamasi savo visuomenine padėtimi, pasisavindavo didesnę karo grobio dalį, didesnius ir geresnius žemės sklypus... Ilgainiui diduomene įgijo paveldimą valdžią, kurią naudojo savo asmeninių interesų apsaugai. Pamažu bendruomeninės santvarkos viduje ėmė kurtis valstybinės institucijos, turėjusios apsaugoti turtingųjų luomo interesus.
Taip atsirado pirmas valstybės požymis - ypatingas žmonių sluoksnis, ne gaminantis, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!