Valstybės ir teisės teorijos mokslas kaip teisinė disciplina

• ji atlieka vaidmenį jurisprudencijos integralinio mokslo, kuris tiria šakinių teisės mokslų bendruosius klausimus”.
Taigi valstybės ir teisės teorija – tai mokslas, tiriantis visuomenės socialinę struktūrą, socialinių jėgų santykį ir kitus veiksnius, formuojančius, keičiančius vyraujančią visuomenėje teisės sampratą kaip visiems teisės mokslams bendrą metodologinį pagrindą; taip pat bendrųjų valstybės ir teisės sąvokų aparatą, darantį teisės sampratą praktiškai veikiančią, pajėgią metodologiškai vadovauti šakinių teisės mokslų tyrimams ir vertinimams.
Valstybės ir teisės teorija tiria ir valstybę kaip organizaciją, kuriai talkinant ir vyksta socialinių interesų virsmas į visai visuomenei privalomą tvarką ir kurios dėka ta tvarka įgyja organizuotos jėgos apsaugą. “Demokratinė valstybė garantuoja, kad esant teisinei tvarkai nė vienos socialinės grupės interesas negalėtų tikėtis būti įgyvendintas ignoruojant kitų asmenų interesus, jog teisinė tvarka tik tam ir yra, kad skirtingų socialinių grupių interesų polinkis save absoliutinti būtų sutramdomas socialiniu kompromisu, įtvirtinamu įstatymuose”.
Valstybės ir teisės teorija tiria teisę ir valstybę iš pradžių kaip žmonių viešpatavimo, o vėliau – kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvėje priemones.
Valstybės ir teisės teorijos dalykas siejamas su teisės tikslais, gali būti apibrėžtas taip: žmonių interesų tyrimas, siekiant nustatyti tokį žmonių tarpusavio elgesį, kad jis garantuotų norminiu požiūriu vienodą tų interesų apsaugą ir įgyvendinimą.
Valstybės ir teisės teorijos dalykas yra valstybės ir teisės atsiradimas ir raida, valstybės ir teisės esmė, turinys, formos ir funkcijos, valstybės ir teisės sąveika, teisėkūra ir teisės taikymas.
Nagrinėjimo metodas
Metodas – tai ta pati teorija, tik iš vidaus vienos ar kelių pagrindinių sąvokų suorganizuota į sistemą ir naudojama gauti naujų žinių arba patikrinti jau gautas. Metodą dar galima apibrėžti kaip visumą būdų ir priemonių, kurių pagalba nagrinėjami vieni ar kiti reiškiniai.
Mokslai yra diferencijuojami ne tik pagal objektą, bet ir pagal metodus. Metodai – tai konkretūs būdai, priemonės, taikomi tyrinėjant mokslo objektą.
Metodai gali būti skirstomi į:
1) bendruosius – būdingi nagrinėjant įvairius mokslus. Prie šių metodų priskiriamas lyginamasis (komporatyvinis) metodas ir kt.,
2) specialiuosius –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!