Istorinė praeitis lietuvių literatūroje (Sruoga, Biliūnas)

Kiekviena šalis turi savitą ir nepakeičiamą tautos istoriją, kuria be galo didžiuojasi. “Istorija - mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.” Ši mintis, pasakyta ispanų rašytojo Migelio Servanteso, puikiai apibūdina faktą, jog istorija yra be galo svarbi ne tik patirties liudytoja, bet ir puikus įspėjimas žmonėms apie tai, kas dar gali įvykti. Literatūra yra vienas svarbiausių dokumentų liudijančių apie mūsų istoriją, nes tik dėl rašytinių šaltinių išsaugojimo galime sužinoti išsamią informaciją apie praeities įvykius, tėvynes gynėjus, įvykdytus nusikaltimus prieš žmoniją. Lietuvių rašytojų kūriniuose galime rasti ne tik istorinius faktus, bet ir mūsų tautos istoriją, kuri tampa pamokymu ir pavyzdžiu dabarčiai bei įspėjimu ateičiai. Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Baliu Sruoga ir Jonu Biliūnų, aptarsiu šią temą.
Karo metų literatūra atskleidžia tragišką žmonių patirtį ir istorinius įvykiu, su kuriais susidūrė ne viena tauta. Nesunku suvokti, kad karo metu labai daug žmonių susidūrė su skaudžiais išgyvenimais, bandymu išlikti žmogumi bei kovojimu už save. Daugelis inteligentų, savo kailiu patyrę tai, kas nenusakoma žodžiais, nusprendė viską aprašyti ir atskleisti ne tik tikrąjį istorijos veidą, bet ir parodyti tai, su kuo susidūrė nemaža dalis pasaulio, o ypač Europos gyventojų. Baliui Sruogai, moderniosios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkui, Antrojo pasaulinio karo metais teko išeiti fašistinės koncentracijos stovyklos, arba lagerio „mokyklą“. Mums sunku įsivaizduoti, ką teko išgyventi tuo istoriniu laiku gyvenusiems žmonėms, tačiau iš Sruogos memuarų nesunku suvokti, jog to meto žmonės turėjo begales skaudžių ir nežmoniškų išgyvenimų. 1943 metais kartu su kitais lietuvių intelektualais jis buvo suimtas, įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir tapo visos nužmoginimo sistemos liudytoju. Baigiantis karui grįžęs į Vilnių rašytojas neberado savo šeimos- žmona ir dukra buvo pasitraukusios į Vakarus. Nors silpnos sveikatos, kamuojamas artimųjų ilgesio, Sruoga pasinėrė į literatūrinį darbą- gydydamasi Birštono sanatorijoje per du mėnesius parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Įdomu tai, kad mintis memuarų knygoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!