Įstatymo formos samprata

Plačiąją prasme įstatymus galime suprasti kaip elgesio taisykles. Jos gali būti ir neužrašytos – tai tradicijos ir papročiai, susiklostę per ilgą laiką ir besikeičiantys kartu su dinamiškais visuomeniniais santykiais. Tačiau “dažnai rašytiniai šaltiniai tradiciškai atskiriami nuo nerašytų. Šiuo painiojančiu atskyrimu siekiama parodyti kontrastą tarp formaliai išleistų įstatymų ir tų, kurie nebuvo išleisti”1. Anglų kalboje žodis “law” reiškia ir teisę ir įstatymą: “teisė – taisyklių rinkinys, kurių laikydamiesi gyvena žmonės ar kuriomis remiantis yra valdoma šalis.”2.
LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis duoda teisės akto, kaip termino, naudojamo to įstatymo viduje, apibrėžimą, kurį, manau, galime pasitelkti ir aiškindamiesi teisės akto sąvoką: “teisės aktas šiame įstatyme - tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.”Tačiau tarp teisės aktų savo ypatybėmis išsiskiria poįstatyminiai aktai. Išsamesnį jo apibrėžimą randame knygoje ” Namų advokatas”: poįstatyminiai aktai – “ nustatyta tvarka aukščiausiųjų valstybės valdžios organų priimtas normatyvinis teisinis aktas, turintis kitų normatyvinių aktų atžvilgiu aukščiausią galią”. Poįstatyminių aktų teisinė galia yra žemesnė nei įstatymo, ir jie negali prieštarauti įstatymui.
Įstatymų, kaip teisės dokumentų turinčių aukščiausią juridinę galią, charakteristika, įstatymų vadovavimas reiškia, kad visi kiti norminiai aktai, išskyrus įstatymus, - kitokios juridinės kokybės aktai: visi jie yra „po“ įstatymu, t.y. jie yra poįstatyminiai. Bet tai visai nereiškia, kad jie yra „mažesnės“ juridinės galios; jiems būdinga būtina juridinė galia; esmė tame, kad jų juridinė galia neturi tokio pat visuotinumo ir aukščiausios galios, kas yra būdinga įstatymams, kurie dominuoja prieš visus norminius aktas.
Juo labiau būtų neteisinga neįvertinti socialinę poįstatyminių norminių aktų reikšmės. Jų tikslas – užtikrinti įstatymų pagrindu konkretizuotą, viso visuomeninių santykių komplekso norminį reguliavimą. Todėl jie užimą svarbią vietą visoje norminio reguliavimo sistemoje.
Konstituciniai įstatymai – Konstitucijos sudedamosios dalys (pvz.: 1991m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas “Dėl Lietuvos valstybės”) ir jos papildymai.
Tarptautinės sutartys – remiantis LR...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!