Įstatymo priėmimo procedūrų ypatumai

 ĮVADAS Įstatymai Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemoje užima svarbią vietą. Jie sudaro didžiąją konstitucinės teisės šaltinių dalį. Įstatymo iniciavimo, priėmimo ir įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatos, taip pat ir įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo 1993m. tvarkos. Įstatymų formos ir struktūros reikalavimus reglamentuoja Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (1995m.). Šiame darbe apžvelgsime įstatymų leidybos procedūros ypatumus. Ši tema aktuali mums kaip rinkimo teisę turinčioms pilietėms. Siekiant įgyti bakalauro laipsnį svarbu suprasti ir žinoti Seimo įstatymo leidybos procedūrų ypatumus. Darbo objektas: LR Seime priimami įstatymai. Darbo dalykas: Įstatymo priėmimo procedūra. Darbo tikslas: Išsiaiškinti įstatymo priėmimo procedūrų ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokie etapai sudaro įstatymo priėmimo procedūrą; 2. Išnagrinėti iniciavimo stadiją; 3. Pateikti svarstymo stadiją; 4. Išanalizuoti priėmimo stadiją; 5. Apibūdinti promulgavimo ir įsigaliojimo stadijas. I. Įstatymo samprata Įstatymai – tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius. Įstatymai skirstomi: pagrindinius (Konstitucija, Konstitusiniai įstatymai, Seimo ratifikuotas tarptautinės sutartys) ir paprastuosius (priimti remiantis pagrindiniais įstatymais). Įstatymai yra politinės institucijos - Seimo - politinės veiklos rezultatas. Įstatymais reguliuojami patys svarbiausi visuomeniniai santykiai, todėl jais gali būti padaryti patys sunkiausi Konstitucijos pažeidimai. (konstitucijos apsauga. LRKT psl. 451) Konstitucinės teisės doktrina, kaip ir bendroji teisės doktrina, skirsto įstatymus pagal jų teisinę galią – Konstitucija (taip pat jos pataisos ar aktai, esantys sudėtine Konstitucijos dalimi), konstituciniai ar organiškieji įstatymai (kurie nėra sudėtinė konstitucijos dalis ) ir paprastieji įstatymai. Pagal jų galiojimą įstatymai gali būti pastovūs ir laikini. Pagal reguliavimo pobūdį juos bandoma skirti į įprastus įstatymus, įstatymus - principus, įstatymus - programas ir kt. Kai kuriuose valstybėse yra ir ypatingieji įstatymai. Pagal galiojimą tam tikroje teritorijoje federalinėse valstybėse gali būti federaliniai ir federacijos subjektų įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyti pagrindiniai įstatymų leidybos principai ir reikalavimai įstatymams. Konstitucijos 7 str. nurodoma, kad galioja tik paskelbtieji įstatymai. Įstatymai pagal jų priėmimo tvarką gali būti skirstomi į įstatymus, priimtus Seime, ir įstatymus, priimtus referendumu. Ir Seimo, ir referendumu priimti įstatymai turi tą pačią teisinę galią, nors jų iniciavimo ir priėmimo bei įsigaliojimo tvarka skiriasi. Konstitucija (68-72 str.) rodo, kad įstatymų leidyba – tai ,,visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra [...] logine ir laiko seka” (Konstitucinio Teismo 1993 m. Lapkričio 8 d. nutarimas). Konstitucijoje tiesiogiai numatytos penkios įstatymų leidybos procedūros stadijos: iniciavimo, svarstymo, priėmimo, promulgavimo (t.y. pasirašymo ir oficialaus paskelbimo), įsigaliojimo stadija. (L teisės pagrindai psl. 108) II. Iniciavimo stadija Ją pradėti gali (t.y. ,,įstatymų leidybos iniciatyvos teisę’’ turi) kiekvienas Seimo narys (ar jų grupė), Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir 50 tūkstančių pileičių (Konstitucijos 68 str.). Anot Konstitucinio Teismo, ,, tinkamam subjektui pareiškus įstatymo sumanymą, įstatymų leidybos institucijos- parlamento pareiga yra pradėti svarstyti pateiktą projektą”. (L teisės pagrindai. V 2004 psl. 108) Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė reiškia, kad įstatymų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos, kuriuos pateikia šios teisės subjektai, Seimas privalo svarstyti, tačiau nebūtinai priimti. Skirtumas tarp projekto ir pasiūlymo tas, kad įstatymo projektas turi atitikti įstatymui nustatytus juridinės technikos – formos, struktūros, turinio ir kalbos – reikalavimus, o pasiūlymas reiškia būsimo įstatymo idėją, koncepsiją arba tam tikrus metmenis. Pasiūlymų dėl įstatymo leidybos svarstymo procedūros ir veiksmų nutarus jį priimti Seimo statutas nereglamentuoja. Jeigu tokį pasiūlymą Seimas priimtų, jis būsimo įstatymo idėją, koncepsiją arba metmenis galėtų pats realizuoti įstatymo projekte arba pavesti tai padaryti Vyriausybei ar kitai valstybės institucijai. Konstitucijos 68 straipsnio pirmoje dalyje institucionalizuoti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai – Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Šie subjektai įstatymų leidybos iniciatyvos teisę gali įgyvendinti teikdami įstatymų projektus visais aktualiais ir reikšmingais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais. Jeigu įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendina Seimo narys ar jų grupė arba Respublikos Prezidentas, tai šie subjektai paprastai parengia ir inicijuojamo įstatymo projektą. Konstitucijos 94 straipsnio 5 punkte įtvirtinti vyriausybės įgaliojimai rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų projektus yra susiję su jos kompetencijai priskirtų ekonominių, socialinių, kultūros, šveitimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir kitų krašto reikalų tvarkymu. Tokių įstatymų projektus Vyriausybė gali rengti tiek įgyvendindama įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, tiek Seimo pavedimu. (LRK komentaras psl. 71) Įstatymų leidybos procedūroje Seimo statutas Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui taip pat numato tam tikrus prioritetus. Seimo statuto 140 str., numato iniciatorių teisę atšaukti įstatymo projektą, o 4 d. įtvirtinta: jei iniciatorių atšauktą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, įstatymo projektas svarstomas toliau. Tačiau ši nuostata netaikoma įstatymų projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Statuto 158 str. 5 dalyje numatyta: jeigu priimant įstatymą balsuojama dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnių ar kitų įstatymų straipsnių, reglamentuojančių mokesčius arba galinčių labai pakeisti valstybės pajamas, Vyriausybės nariui, Vyriausybės įgaliotam asmeniui pareikalavus, daroma pertrauka iki artimiausios Seimo posėdžio dienos. Statuto 162 str. 2 d. Respublikos Prezidentui, Vyriausybei taip pat suteikta teisė motyvuoti teikimu siūlyti svarstyti įstatymo projektą. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė pagal Statuto 169 str. 1 d. gali motyvuotu teikimu siūlyti projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir t.t. Taigi Seimui, kurio svarbiausia funkcija yar įstatymų leidyba, ją įgyvendinant tenka veikti kartu su vykdomąją valdžia. (konstitucinė valstybės valdžios institucijų sistema. Psl. 687) Konstitucijos 68 str. antrojoje dalyje, kaip ir daugelio senas demokratijos tradicijas turinčių šalių konstitucijose, įtvirtintas specifinis įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektas – Lietuvos piliečiai. Tokiu subjektu pripažįstami ne mažiau kaip 50 tūkstančių Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucinė nuostata, įpareigojanti Seimą svarstyti piliečių pateiktą įstatymo projektą, yra imperatyvi ir įgyvendinama be išlygų. Seimas piliečių pateiktą įstatymo projektą privalo svarstyti visais atvejais, nesvarbu, ar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad jis prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, taip pat neatsižvelgiant į tai, kad pateiktą ar analogišką pateiktajam įstatymo projektą Seimas per pastaruosius 6 mėnesius buvo atmetęs. Piliečių teikiamas įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimo sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų – pirmame kitos sesijos posėdyje (Seimo statuto 142 str.). Kita vertus, toks projektas svarstomas laikantis Seimo statuto nustatytos įstatymų leidybos procedūros ir priimamas arba atmetamas bendrais pagrindais ir tvarka. Priimti ar nepriimti šį projektą – tai Seimo prerogatyva. Seimo statutas nenustato reikalavimų, kurių laikantis 50 tūkstančių pileičių, turinčių rinkimų teisę, pateikia įstatymo projektą Seimui. Kartu ši Konstitucinė piliečių teisė suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad įstatymo projekto iniciatorių valia būtų laisvai išreikšta, ši valia nebūtų manipuliavimo ir falsifikavimo objektas. Siekiant to išvengti, piliečių, remiančių iniciatyvą teikti Seimui tam tikro įstatymo projektą, parašai turi būti renkami atitinkamos formos piliečių parašų rinkimo lape, kuriame turėtų būti duomenys, identifikuojantys asmenį, ir atitinkamoje skiltyje to asmens parašas. Aptariama įstatymų leidybos iniciatyvos teisė gali būti įgyvendinama, kai yra surinkta ne mažiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų ir tokie parašai yra nesuklastoti, taip pat nėra pažeistas savanoriškumo principas renkant parašus. Pažymėtina, kad, be Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintos įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, piliečiai turi peticijos teisę, kuri gali būti interpretuojama kaip jų netiesioginio dalyvavimo įstatymų leidybos procese forma. ( LRK komentaras psl. 71-72) III. Svarstymo stadija Įstatymų projektų svarstymas laikantis visų įstatymų leidybos procedūros reikalavimų ir įstatymų priėmimas Lietuvoje, kaip ir visose demokratinėse valstybėse, yra išskirtinė parlamento prerogatyva. Konstitucijos 69 str. pirmosios dalies nuostatą ,, įstatymai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!