Lietuvos Teismai

Tarptautinis Teisingumo Teismas įkurtas1945m., priėmus jo statutą, kuris yra Jungtinių Tautų Chartijos1 sudedamoji dalis. Kitaip nei jo pirmtakas, Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas, egzistavęs nuo 1923m. Iki 1945m. Tautų lygos gyvavimo metu, tačiau nebuvęs lygos institucija, Tarptautinis teismas yra pagrindinė Jungtinių Tautų teismo institucija.
Teismas turi savo reglamentą, kurį jis nustato vadovaudamasis statutu ir kurį jis gali keisti. Jungtinių Tautų Chartijos numato, kad Teismo Statutas šalimis gali tapti dviejų kategorijų valstybės.
1) visos Jungtinių Tautų narės, kurios ipso facto yra Statuto šalys. Šiai valstybės kategorijai Teismas yra atviras visoms Statuto šalims.
2) Valstybės ne narės, kurios gali tapti šalimis pagal sąlygas, kurias kiekvienu atskiru atveju nustato Generalinė asamblėja, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija.
Ir šiai valstybės kategorijai teismas yra atviras pagal Saugumo Tarybos nustatytas sąlygas, kurios negalo lemti jų nelygios padėties Teisme. Šitaip statuto šalims tapo San Marinas ir Šveicarija.
Tapdama Statuto šalimis, valstybė pripažįsta teismo jurisdikciją ir jo įgaliojimus tam tikrais klausimais.
Juos sudaro:
1) teismo kompetencija pačiam spręsti dėl savo jurisdikcijos;
2) jo jurisdikcija nurodo laikinąsias (arba negalutines) apsaugos priemonės;
3) jo teisė leisti įstoti į teismo procesą trečiajai valstybei, kurios teisiniai interesai gali būti paveikti sprendžiant bylą.
Tačiau, kaip bus matyti toliau, vien tik faktas, kad valstybė tapo Statuto šalimi, nesuteikia Teismui jurisdikcijos nagrinėti konkretų ginčą, kurio šalis yra ši valstybė. Būtina, kad ginčo šalys sutiktų dėl Teismo jurisdikcijos įgyvendinimo konkretaus ginčo atžvilgiu.
Teismo sudėtis ir teisėjų rinkimai. Atleidimas.
Teismą sudaro kolegija nepriklausomų teisėjų, t.y.nepriklausomų nuo savo pilietybės valstybės, kurie yra:
1) išrinkti neatsižvelgiant į jų pilietybę;
2) pasižymi aukštomis moralinėmis savybėmis;
3) tarptautinis teisės srityje autoritetą turintys teisininkai;
4) atitinka reikalavimus, keliamus jų šalyse asmenims, skiriamiems į aukščiausias teisėjų pareigas.
Statytas teigia, kad yra penkiolika teisėjų, iš jų negali būti dviejų tos pačios valstybės piliečių.
Faktiškai renkant teisėjus paprastai atsi­žvelgiama į regioninį faktorių ir siekiama užtikrinti, kad būtų atstovaujama pagrindinėms pasaulio teisės sistemoms. Šiuo metu (1998 metais) šis pasi­skirstymas atrodė taip: penki Vakarų JAV, Prancūzija, Vokietija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!