Konstitucinės teisės samprata ir ypatumai

Kiekvienas socialinis ar teritorinis junginys (teritorinė korporacija) skelbiantis esąs valstybe, turi turėti jį realiai sutvirtinantį, t.y., „karkasą“ ar „korpusą“, kuris konstituciškai kristalizuoja bendrąjį valstybės būvį. Tokia stabiliai „laikanti konstrukcija“ („karkasas“) yra valstybės konstitucinė teisė, apimanti ne tik rašytinę konstituciją, bet ir kitus fundamentaliai stabilizuojamąjį norminį poveikį skleidžiančius aktus, dėl kurių valstybinė bendruomenė yra vieninga, t.y., nekvestionuojama šių aktų (Šileikis 2003: 73).
Konstitucijos pagrindu Lietuvoje susiformavusi konstitucinė teisė yra žmonių teises ir padėtį visuomenėje įtvirtinanti ir valstybės galią ribojanti sistema. Kaip teigia konstitucinės teisės doktrinos pradininku laikomas A. V. Dicey, konstitucinė teisė yra ne tik taisyklių ar teisinių precedentų rinkinys, ji atspindi ir išreiškia visą kultūrinių pažiūrų visumą ir yra tarsi „tautos dvasios“ išraiška, socialinės grupės kolektyvinis patyrimas, jos istorijos ir kultūros evoliucijos padarinys.
Konstitucinė teisė reguliuoja visuomeninius santykius įvairiuose visuomeninio gyvenimo sferose: politinėje, ekonominėje ir kt., bet reguliuoja ne plačiai, o tik nustato jų pagrindus.
Darbo tikslas: atskleisti pagrindinius konstitucinės teisės sampratos bruožus ir ypatumus.
Uždaviniai tikslui pasiekti:
1. Aptarti konstitucinės teisės sąvoką ir jos vietą valstybėje;
2. Identifikuoti konstitucinės teisės objektą ir subjektą;
3. Išsiaiškinti pagrindinius konstitucinės teisės principus;
4. Identifikuoti konstitucinės teisės institutus ir normas;
5. Išsiaiškinti, kokie yra konstitucinės teisės šaltiniai.
Darbo struktūra:
Pirmame skyriuje aptariamas konstitucinės teisės atsiradimas, jos raidos ypatumai. Trumpai apibūdinamos pagrindinės konstitucinės teisės mokyklos ir kryptys, identifikuojamas konstitucinės teisės objektas ir aprašoma, kokiomis sampratomis jis suvokiamas valstybėje. Apibūdinamos keturios konstitucinės teisės sampratos: siauroji, plačioji, formalioji ir materialioji. Taip pat įvardijamos ir apibūdinamos konstitucinės teisės subjektų grupės: fiziniai subjektai ir socialiniai junginiai.
Antroje dalyje aptariama konstitucinės teisės vieta teisės sistemoje. Įvardijamos ir trumpai apibūdinamos konstitucinės teisės principų kategorijos: bendrieji ir specialieji principai. Aptariamos konstitucinės teisės normos ir konstitucinės teisės institutai, identifikuojamos teisės normų išorinės išreiškimo formos – konstitucinės teisės šaltiniai. Aptariama jų samprata, klasifikacija ir ypatumai.
I. KONSTITUCINĖS TEISĖS ATSIRADIMAS IR RAIDA
Konstitucinė teisė susiformavo XIX a. viduryje. Pagrindinius konstitucinės teisės teiginius, kuriais dabar remiasi konstitucinės teisės mokslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!