Išsamus pasiruošimas ekologijos egzaminui

Ekologija – bendras studijų dalykas. Aplinkosauginis ugdymas, informavimas ir mokymas yra viena svarbiausių priemonių (kaip teisinės, ekonominės ar kt.) galinčių užtikrinti sėkmingą Lietuvos aplinkos strategijos uždavinių įgyvendinimą, bei užtikrinančių subalansuotos plėtros principų vystymąsi Lietuvoje.
• sugebės analizuoti ir sisteminti, priimti sprendimus ir už juos atsakyti, dirbti komandoje, bendrauti.
Prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos teršimo mastai, sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo pasekmės juntamos visoje planetoje. Biosfera nebespėja natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai.
Aplinkos tarša Lietuvoje gresia Lietuvos genetiniam fondui, jos biologiniam egzistavimui.
Vertinant aplinkos kokybę, atsižvelgiama į šiuos pagrindinius aspektus:
• ekonominį (racionalų gamtos turtų naudojimą );
• ekologinį (gamtos išteklių savaiminio atsinaujinimo galimybės);
• socialinį (gyventojų sveikatingumą, darbo našumą, demografinius pokyčius ir kt.);
• estetinį ir kultūrinį.
Šiuo metu mokslas pateikia daugiau žinių apie biosferą, kaip visumą.
Aplinkos apsauga formuojasi kaip atskira mokslo disciplina, jungianti:
• sociologijos;
• gamtos ir technikos mokslo žinias bei pasiekimus.
1. EKOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA
Ekologija (terminas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: oikos – namai, logos – mokslas). Šiandien šiuo terminu vis daugiau apibūdinamas ir gamtos užterštumo problemos.
Ekologija – mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio santykius. Tai visų gyvūnų santykių su jų neorganine ir organine aplinka tyrimas. Visi organizmai, neatsižvelgiant į jų evoliucinius ryšius, ekologiškai panašūs. Ekologiniai organizmų panašumai priklauso nuo sąlygų, reikalingų gyvybės palaikymui ir rūšies pratęsimui: maisto, oro, partnerių ir t.t.
Ekologiniai organizmų ryšiai egzistuoja dėl jų sąveikos su negyvąja (abiotine) aplinka. Negyvoji gamta, prie kurios prisitaiko visi organizmai, apima fizines ir chemines gyvenamosios vietos ypatybes. Jai priklauso neorganiniai elementai ir įvairūs jų junginiai. Tai – neorganinės kilmės maistas, vanduo, dirvožemis, oras, šviesa, drėgmė, srovės, karbonatai, fosfatai bei daugelis organinių junginių, organizmų gyvybinės veiklos šalutinių produktų.
Gyvosios gamtos (biotinės) egzistavimas pagrįstas bendraisiais organizmų santykiais, kurie gali būti naudingi arba žalingi. Tai augalų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!