Išsamus Antano Škėmos konspektas

Antanas Škėma Antanas Škėma (1910-1961) - lietuvių prozos reforatorius, XX a. vidurio katastrofų laikotarpio rašytojas modernistas: dramų, apsakymų, romano “Balta drobulė” autorius, bene garsiausias lietuvių egzodo rašytojas. Biografija: • Kaip klostosi Škėmos gyvenimas Lietuvoje? Gimė 1910m. Lapkričio 29 d. Lodzėje (Lenkija), ten būsimojo rašytojo tėvas dirbo mokyklos direktoriumi. Vėliau šeimai teko iškęsti Pirmojo pasaulinio karo neramumus Rusijoje ir revoliucijos metus Ukrainoje (košmariški vaiko įspūdžiai atskleidžiami apysakoje ironišku pavadinimu “Saulėtos dienos”). Šeima į Lietuvą grįžo 1921m. Motina nuo sukrėtimų taip ir neatsigavo: “Mano motina neišlaikė revoliucijos meto. Ji išėjo iš proto.” 1929m. Škėma baigė “Aušros” gimnaziją, Lietuvos universitete studijavo mediciną ir teisę, bet, kaip pats rašė, “iš medicinos teišnešiau laimę lavonams, kas ir šiandien atsiliepia mano kūryboje. <...> ...užsidirbdavau abejotinai teisėtais būdais: lošiau kortomis, biliardu ir žygiuodavau iškilmingose laidotuvėse šalia karsto...” Vėliau Škėma įstojo į V. Fedoto-Sipavičiaus dramos studiją ir čia atsiskleidė kaip talentingas aktorius – buvo priimtas į Valstybės teatrą Kaune, kur atliko antraeilius vaidmenis. 1940m. Persikėlė į Vilniaus valstybinį teatrą, išmėgino jėgas režisūroje. Teatre Škėma dirbo ir vokiečių okupacijos metais. Pradedančiajam rašytojui ypač didelę įtaką darė siurrealistų ir impresionistų kūryba. Deja, Lietuvos politinė padėtis darėsi vis keblesnė. • Koks Škėmos požiūris į išeivių heroizmą? Kodėl būtent toks? 1938m. Antanas Škėma vedė, o 1940m. Susilaukė dukters Kristinos. 1944m. Apsisprendė pasitraukti iš tėvynės ir savo autobiografijoje taip apibūdino savo sprendimą: “Vienas buvęs lietuviškos kariuomenės kapitonas pasiūlė man keliauti į Žemaitiją pas besiorganizuojančius partizanus. Neišlaikiau šito žygio ir su šeima atsidūriau Vokietijoje. Todėl skeptiškai vertinu išeivijoje esančių kariškių skelbiamą heroizmą: jis nėra pirmos rūšies. Pirmaeiliai herojai žuvo ir žūsta Lietuvoje.” Vokietijoje ketverius metus pragyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovykloje. Ten dirbo įvairius darbus, bet rado laiko ir kūrybai. Pasak paties rašytojo, “literatūriniuose bandymuose didelį vaidmenį suvaidino poeto ir kritiko Henriko Radausko pastabos. Jos buvo žiaurios, bet teisingos.” • Ar Škėma randa laimę Amerikoje? Kodėl? 1949m. Škėmos šeimai buvo leista vykti į JAV. Autobiografijoje rašytojas ironiškai pasakojo apie tuometines pastangas žengti pirmuosius žingsnius svečioje šalyje: “Amerikoje bandau padėti Amerikai dirbdamas fabrikuose, kaip ir daugelis. Gerai, kad jaunystėje domėjausi sportu. Blogai, kad neįsidėjau į galvą vieno žymaus Vilniaus aiškiaregio žodžių ir nesimokiau angliškai.” Deja, Škėma kaip kūrėjas taip ir nerado vietos Amerikoje – liko juodadarbis pastumdėlis. Kaip čia neprisiminsi kandžių rašytojo žodžių: “Deja, aplinkybės pasirenka mane, o ne aš jas.” 1961m. Škėma žuvo automobilio avarijoje grįždamas iš “Santaros-Šviesos” sambūrio suvažiavimo. Pagrindiniai aptariamo laikotarpio reiškiniai ir idėjos: • XX a. vidurio katastrofų literatūra • Žmogaus laikysena totalitarizmo sąlygomis: pasipriešinimas, prisitaikymas, išdavystė, rezignacija, egzilis • Literatūra - tragiškos patirties liudijimas Antano Škėmos romano “Balta drobulė” tematika: • Asmens ir jo vertybių išbandymas katastrofų metu • Kova dėl žmogaus orumo, rezistencijos būdai • Pasakojimo krizė: kaip pasakoti tai, kas neišreiškiama? • Egzistencinė vienatvė, maištas ir absurdas • Literatūros raiškos būdai ribinėje situacijoje. Juokas kaip vertybių praradimo priešprieša Problematika: • Kaip katastrofų laikotarpis padeda apibūdinti asmenybę? Kaip tuo laikotarpiu elgiasi Antanas Garšva? Katastrofų laikotarpis atskleidžia svarbiausias individo vertybes. Garšva nemeluoja sau ir kitiems, nevaidina didvyrio, bet, įvertinęs savo galimybes, emigruoja. • Kaip romane “Balta drobulė” sprendžiamos egzistencinės vienatvės, maišto ir absurdo temos? Egzistencinei vienatvei Garšva priešinasi kurdamas poeziją ir mylėdamas. Meilė ir kūryba suteikia šiek tiek prasmės, atrodytų, visiškai beprasmei individo egzistencijai. Garšva stengiasi nepasiduoti beprasmybei, individų vienodinimui – jis negeria vaistų taip mėgindamas išsaugoti savo identitetą. • Kaip Antanas Škėma atskleidžia beprasmę individo būtį ribinėje situacijoje? Sukrėsto žmogaus savijautai atskleisti autorius taiko ironiją, groteską, sąmonės srauto metodą. Literatūrinis kontekstas: • Kuo Antanas Garšva skiriasi nuo Albero Kamiu veikėjo Merso? Antanas Škėma galėtų būti lyginamas su Alberu Kamiu, tačiau jų kūryboje daugiau skirtumų nei panašumų. Be abejo, “Baltoje drobulėje” yra Kamiu esė “Sizifo mitas” atšvaitų: Antanas Garšva, kaip ir Sizifas, išgyvena beprasmybę - dirba jo tapatybę naikinantį darbą, gyvena beprasmį gyvenimą. Tačiau Merso (Kamiu “Svetimas”) laimingas, nes nieko nesitiki, o Garšva nelaimingas, nes iki paskutinės akimirkos tikisi, viliasi (pavyzdžiui, nors vertina ironiškai, bet leidžiasi įtikinamas Elenos, kad jų gyvenimas galbūt gali pavykti). Kitą vertus, Merso nereikia Dievo, o Garšva nuolat lygina save su kenčiančiu Kristumi. • Kuo Antanui Škėmai artimas Francas Kafka? Antanui Škėmai artima ir Franco Kafkos pasaulėjauta. Pirma, abiem rašytojams iš tiesų svarbus Dievo klausimas. Filosofė Jūratė Baranova Kafką vadina religiniu egzistencialistu ; Škėmos kūrybai, kaip teigia Dalia Čiočytė, taip pat nesvetima religinė tradicija. Anot literatūrologo Regimanto Tamošaičio, “kūrybos sferoje Škėma - lietuviškasis Kafka, tik visiškai kitokios stilistikos, kitokios savasties: Francas Kafka – tai liūdna išmintis, gilus susikaupimas, išsiblaškęs žvilgsnis, kuriame nelieka jokios žmogiškosios puikybės; Antano Škėmos pasakotojas ir personažas vienu metu -ekscentriškas ir egocentriškas, viešai ir garsiai demonstruojantis savo kančią, kurios idealizmu ir taurumu nori prilygti pačiam žmonijos nuodėmių Atpirkėjui; Škėmos herojus stumiasi į kenčiančio Dievo vietą, tačiau taip iki galo ir neprisimatuoja sau tinkamos kaukės, nes svyruoja tarp sukilusio Prometėjo ir pasiaukojančio Mesijo”. Antra, ir Jozefas K. (“Procesas”), ir Gregoras Zamza (“Metamorfozė”), ir Antanas Garšva (“Balta drobulė”) - visi jie yra sociumo aukos. Istorinis kontekstas: • Ką perkeltine prasme reiškia Garšvos liga? Anot literatūrologės Rimos Pociūtės, “romanu sukuriamas įspūdis, kad neurotiko psichika, kuri yra gal net geresnis instrumentas pasauliui justi ir perteikti, - tai dar neatsigavusio po Antrojo pasaulinio karo Vakarų pasaulio ir jo žmogaus metafora.” • Kokius istorinius faktus perteikia katastrofų laikotarpio autorius Škėma romane “Balta drobulė”? Ori menininko laikysena (Škėma atsiribojo nuo NKVD, vėliau ištvėrė fizinį ir psichologinį pažeminimą), inteligento atsisakymas bendradarbiauti su partizanais, pasitraukimas iš tėvynės Antrojo pasaulinio karo metais, DP stovykloje Vokietijoje – visi šitie faktai, atsispindintys romane “Balta drobulė”, - tam tikras istorinis paliudijimas, perteiktas mano kalba. Trumpas Antano Škėmos romano “Balta drobulė” pristatymas: kompozicija ir siužetas: • Kokia romano pagrindinė mintis? Romanas “Balta drobulė” - ryškiausias modernizmo kūrinys lietuvių literatūroje. Romane atskleidžiamas individo susidūrimas su ideologiniu totalitarizmu (Lietuvoje) ir su industriniu kapitalizmu, vartotojų visuomene (JAV). Humanistinei asmenybei nėra vietos tokiame pasaulyje, todėl vienintelė išeitis - susinaikinti. Gyvenimo beprasmybės pojūtis suformuoja ironišką Garšvos laikyseną. • Pasvarstykite, kas romane galėjo sugluminti skaitytojus. Romanas rašytas 1951 – 1954m., o išleistas tik 1958m., nes baimintasi skaitytojų reakcijos. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva išgyvena tėvų nesantaiką, nelaimingą meilę, rusų ir vokiečių okupacijas, Antrąjį pasaulinį karą, perkeltųjų asmenų stovyklą Vokietijoje, menininko ir visuomenės konfliktą Amerikoje, kol galiausiai išprotėja. Garšvos savijautai perteikti taikomas sąmonės srauto metodas. Romaną sudaro 3 plotmės: 1) vaizduojama nepilna Antano Garšvos gyvenimo para Niujorke, kur jis dirba viešbučio keltuvininku; 2) ištraukos “Iš Antano Garšvos užrašų” (Garšva prisimna savo gyvenimą Lietuvoje ir Vokietijoje); 3) pasakojama apie Garšvos praeitį. Pasakojimo plotmės susietos koliažo principu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!