A. Škėmos konspektas

Biografijos nuotrupos. Antanas Škėma – itin savitas dramaturgas, prozininkas, miesto kultūros rašytojas. Draugai A. Škėmą, kaip nepritampantį prie aplinkos, dar Lietuvoje vadino emigrantu – rašytojas kurdamas stengėsi būti atviras, neieškojo patogių aplinkybių savo meniniams ieškojimams. Ypač nepritarė sentimentaliai patriotinei kūrybai bei miesčioniškumui emigracijoje. Manė, kad tikrieji kovotojai pasiliko Lietuvoje, todėl sentimentalus požiūris į tėvynę gal ir išreiškia tikruosius jausmus, bet nieko bendra su menu neturi. Nepritapėlio pozicija atskleidžiama egzistencialisto A. Škėmos autobiografiniame romane „Balta drobulė“.
Romanas „Balta drobulė“ (parašytas 1954 m., išleistas 1958 m., nes niekas nenorėjo šokiruojančio kūrinio leisti). „Balta drobulė“ – tai vienas žymiausių XX a. lietuvių romanų. Garsiausias A. Škėmos kūrinys išsiskiria originaliu stiliumi, kompozicija bei veikėjo jausenomis.
Kompozicija ir stilius. Pirma, kūrinio veiksmas – beveik para: Antanas Garšva eina į darbą (dirba didžiausiame Niujorko viešbutyje), yra vienas iš keltuvininkų, grįžęs namo patiria priepuolį ir išprotėja. Siužetą pasakoja tai Garšva (pirmuoju asmeniu), tai pasakotojas (trečiuoju asmeniu). Antra, be dabarties siužeto, yra pristatomas Garšvos dienoraštis, kurį vėliau jis perduoda Elenai (dienoraštyje pasakojama pirmuoju asmeniu). Trečia, pasakotojas taip pat pristato Garšvos praeities įvykius. Visi šie trys pasakojimai supinami į vieną ir pateikiami kaip sąmonės srauto technika, kaip literatūrinis koliažas, nuspalvintas ironijos, nes fragmentuotas pasakojimo būdas tinka šizofreniškos, susiskaidžiusios asmenybės būsenoms atskleisti.
Egzistencinė krizė. Pagrindinis romano veikėjas išgyvena egzistencinę modernaus žmogaus krizę. Ji susijusi su vertybių pérkainojimu ir pirmiausia pasireiškia kaip tikėjimo krizė, kai žmogus, nors ir išsiilgęs Dievo, nebetiki jo gailestingumu. Abejonė tikėjimu atsiskleidžia Juozapato kalno papėdės teisme. Juozapato pakalnė Biblijoje reiškia Paskutiniojo teismo dieną, t. y. pasaulio pabaigą. Šiame teisme išryškėja Antano Garšvos abejonės bažnyčios ritualų bei religinių tiesų prasmingumu. Dangiškojo teismo vizija atskleidžia, kad žmogus vertinamas tiek, kiek jis paklusnus tikėjimo dogmoms. Toks aklas paklusnumas netenkina modernaus žmogaus. Be to, dangiškasis teismas yra kito, žemiškojo teismo, kurį surengė Garšvai sovietų NKVD darbuotojai (saugumiečiai), siekdami priversti jį bendradarbiauti, atspindys. Savotiškai pasaulio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!