Antano Škėmos konspektas

Antanas Škėma – lietuvių moderniosios literatūros atstovas, prozininkas, dramaturgas, savo kūryboje išreiškęs katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką.
Parašytas 1954m. ,bet išspausdintas tik 1958m., nes sulaukė daug kritikos. Konservatyvių pažiūrų kritikai peikė romaną dėl vulgarumo, piktžodžiavimo prieš Dievą, erotinių scenų.
• Antanas Garšva, dirbdamas didžiausiame Niujorko viešbutyje, privalo dėvėti teatro kostiumą primenančią uniformą, taip pat privalomos baltos pirštinės, uždengiančios motinos dovanotą žiedą – individualumo ženklą. Šis žiedas Garšvai primena savo šaknis – šeimą ir Lietuvą, leidžia nepasimesti svetimame pasaulyje, tačiau darbe žiedas uždengiamas. Su uniforma Garšva jaučiasi svetimas, kaip į žmonių pasaulį patekęs kaukas.
• Garšva dirba ne lietuviškoje, o amerikietiškoje aplinkoje – svetima kalba, materialus pasaulis. Jis jaučiasi svetimas, nepritapęs, išgyvena tam tikrą dvilypumą angliškai kalbančioje visuomenėje, jo poetiška prigimtis nepripažįsta materialios, „blizgančios“ visuomenės.
• Antanas Garšva neturi kito pasirinkimo, nes jam reikia pinigų, todėl jis dirba, nors ir jaučiasi visiškai svetimas.
• Poezija, kūryba – būdas kovoti su pasaulio banalumu, išsilaisvinimas iš absurdo, aistringas noras palikti pėdsaką po savęs, išreikšti save, įveikti mirtį.
• Anot Garšvos, neišvengiama mirtimi pasibaigiantis kiekvieno gyvenimas yra bevertis, nereikšmingas, todėl kūryba daro žmogų žmogumi, suteikia vertės.
• Bendraudamas su moterimis, jas naudoja kaip įkvėpimo šaltinius, tačiau greit ryšius nutraukia, nes nenori tapti našta dėl ligos, tačiau taip pat mano, kad poetas turi būti vienas ir atviras kančiai.
• Kūryba – vienintelė jo gyvenimo atrama.
• Kūrybiškumą perėmė iš tėvo, kuris buvo menininkas – smuikininkas, taip pat kūrė dramas, buvo puikus kalbėtojas. Iš motinos perėmė romantinį požiūrį į pasaulį.
• Iki išprotėjimo, Garšvai svarbiausia – sukurti tobulą eilėraštį, palikti pėdsaką literatūros istorijoje, tačiau scenoje prieš išprotėjimą Garšva atranda, kad gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas, atranda tikrąją ramybę ir atsisako idėjos įsiamžinti, palikti pėdsaką.
• Antanas Garšva nesiekia savo poezija perteikti tautinių ideologijų, jis nori būti išskirtinis, todėl ironiškai žiūri į poetus, kurie rašo tik apie Lietuvą, nes, anot jo, jie visi vienodi.
• Modernus poetas, kuriantis kitaip, nepuoselėjantis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!