Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ įvado interpretacija

Antanas Škėma yra XX amž. moderniosios literatūros (egzodo) atstovas, savo pasaulėžiūra, mąstymu ir kūryba išsiskyręs iš kitų autorių. Galbūt todėl yra vienas įdomiausių lietuvių išeivijos prozininkų ir stipriausių dramaturgų, kuris didžiausią dėmesį skyrė žmogaus psichikos būsenoms ir protu nesuvokiamiems likimo posūkiams. Vienas žymiausių Antano Škėmos kūrinių yra romanas „Balta drobulė“, kuris pasauliui atskleidė kitokią lietuviškos literatūros pusę: kaimo tematika besiremenčią prozą, jis pakeitė apmąstymais apie pasaulio pokyčius, žmogaus dvasinę krizę, emigranto padėtį, taip pat parodė kitokį santykį su realybe ir Dievu nei yra įprasta matyti.
Romanas „Balta drobulė“ yra dviprasmiškas kūrinys, kuriame matome labai ryškų žmogaus dualizmą, todėl duotasis analizuoti įvadas atsiskleidžia dviem pasakojimais: tekste detaliai aprašoma Antano Garšvos kelionė į darbą ir paraleliai išrašomos jo galvoje besisukančios mintys.
Kūrinio pavadinimas yra metafora, tragiškai ir kartu ironiškai perteikianti neišvengiamo likimo prasmę: „balta drobulė“ – tai tarsi tramdomieji marškiniai, kuriuos vilki psichikos ligoniai. Epitetas „balta“ įvardina niautralią spalvą, nusakančią ligonio būseną – nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Jokių ženklų, kas sietų žmogų su realiu pasauliu. Viskas, kaip balta ir tuščia drobė be jokio piešinio.
Šioje ištraukoje išsiskiria du pasakojimo būdai. Pirmasis, dominuojantis – sąmonės srautas, kuomet pasaulis vaizduojamas taip, kaip jį suvokia pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva (išorinė tikrovė rodoma per prisiminimų, jausmų, reakcijų į aplinką ir žmones prizmę, todėl dažniausiai pasakojama pirmuoju asmeniu). Tuo tarpu antrasis pasakojimo tipas išsiskiria tada, kai atsiranda trečiojo asmens sakomi žodžiai (tai visažinis pasakotojas, žvelgiantis iš šalies ir komentuojantis, ką A. Garšva veikia ir kur jis yra).
„Balta drobulė“ yra modernios struktūros – koliažu parašytas tekstas, kuomet pasakojimas nenuoseklus, išmėtytas per visą tekstą, dažnai nepaisant pastraipų ar kitokių grafinių ženklų, įvairi sakinių struktūra. Tačiau kūrinio įvade, būtina pastebėti, jog kiekviena pastraipa prasideda esamuoju laiku, kas sukuria grafinį teksto vaizdą ir padeda susigaudyti pasakojime.
Pagrindinis siužetas dažniausiai eina per dabarties laiką, tačiau kartais su sąmonės srautu esame nukeliami į praeitį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!