Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukos interpretacija

Antanas Škėma - vienas moderniausių XX a. lietuvių rašytojų išeivių, kūryboje suvienijęs modernizmo, siurrealizmo ir estetizmo idėjas, naujai ir neįprastai žvelgęs į pasaulį. Tačiau netradicinės A. Škėmos rašymo manieros nebuvo priimtinos konservatyviajai skaitytojų publikai, rašytojas buvo ilgai nuvertinamas ir nepelnytai kritikuojamas. Kitaip nei daugelis kitų rašytojų išeivių, A. Škėma visą gyvenimą dirbo paprasčiausius, nieko bendra su kultūra neturinčius, vien fizinių pastangų reikalaujančius darbus. Toks dvigubas darbininko – rašytojo gyvenimas tapo svarbiausiu A. Škėmos įkvėpimo šaltiniu. Rašytojo kūrybos sritis plati, rašė dramaturgijos, prozos kūrinius. Pagrindinės idėjos – realistiškas žmogaus pasaulio vaizdavimas, vertybių pasikeitimas, bandymas prisitaikyti ir išgyventi naujoje, svetimoje erdvėje. Šios mintys meistriškai atskleistos brandžiausiame A. Škėmos romane – „Balta drobulė“. Pagrindinis kūrinio veikėjas- rašytojas Antanas Garšva, gelbėdamasis nuo sovietinio persekiojimo, išvyksta į Niujorką, dirba keltuvininku ir stengiasi rašyti. Jo kasdienybėje pinasi praeities prisiminimai, meilės moteriai jausmai, bandymai pritapti ir prisitaikyti, beprotybės nuojauta. Pabaiga tragiška – personažo pastangos pasiekti geidžiamą tikslą pasibaigia jo beprotyste. Svetimo pasaulio atgrasumą, nepritapimą, sudėtingą veikėjo gyvenimą simbolizuoja jo pavardė. Garšva – neprigijęs, nereikšmingas pamiškių, sąvartynų augalas. Antanas Garšva, gavęs tokią pavardę, tarsi likimo paženklinamas ir priverstas visą gyvenimą kaip ir tas augalas gyventi nesuprastas, nereikalingas, nuvertintas, be jokio tikslo pasaulyje.
Nagrinėjama ištrauka iš antrojo romano „Balta drobulė“ skyriaus. Ištraukos erdvė – Garšvos darbo vieta prabangiame Niujorko viešbutyje – keltuvas. Laikas romane skirstomas į kelis etapus – praeitis(gyvenimas prieš emigraciją), nesena praeitis, jau gyvenant Amerikoje ir dabartis – viena darbo diena. Ištraukos vyksmo laikas - dabartis. Ištraukoje kalbama trečiuoju asmeniu, tačiau pasakotojas labai artimas pačiam veikėjui Garšvai, kartais jie tarsi susitapatina, tampa viena asmenybe.
Ištraukos pradžioje aprašoma Antano Garšvos darbo vieta. „Devintasis – geras keltuvas“, „...mirga...aukštų skaičiai: 1,2,3,4,5,6...“. Skaičiaus motyvas aptinkamas ne tik šioje ištraukoje, bet ir visame romane. Skaičius – materialiojo gyvenimo simbolis. Visa modernaus miesto aplinka paremta skaičiavimu: pinigai, adresai, pareigos. Šioje erdvėje asmenybės išnyksta, jos nuvertinamos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!