Ištraukos iš A. Škėmos knygos „Balta drobulė“ interpretacija

Škėmos romaną „Balta drobulė“ galėtume vadinti psichologiniu. Jame nėra aiškios, nuoseklios fabulos, linijinio laiko, ar aiškiai apibrėžtos erdvės. Romano tikslas – perteikti kuriančio, kenčiančio ir dažnai nesuprasto žmogaus išgyvenimus.Vis dėlto ši ištrauka parodo, kad pagrindinis veikėjas Antanas Garšva, poetas, kūrėjas, be tikslo atskleisti save per kūrybą lygiai taip pat trokšta ir paprastos, ramios žmogiškos laimės.
Ištrauka prasideda romane nuolat pasikartojančiu motyvu: „Ekspresas nuo dešimto iki aštuoniolikto. Jūsų aukštas, prašau, dėkui, mygtuką, ranka rankena, mes kylame.“ Šie sakiniai apibūdina Garšvos gyvenimo būdą. Kitaip tariant, savo darbe pagrindinis veikėjas yra „žmogus – mašina“. Neatsitiktinai tarp panašiai skambančių žodžių „ranka“ ir „rankena“ nededamas kablelis. Standartinės frazės, ištariamos kiekvienam, besikeliančiam liftu, dar labiau sustiprina šį įspūdį. Taigi perskaitę ištraukos pradžią, jau įsivaizduojame personažo situaciją ir galime nuspėti savijautą.
Pirmojoje ištraukos pastraipoje aptinkame dar vieną sakinį, rodantį, kaip Garšvą veikia jo darbas. „kas prašė fantazuoti apie Juozapato pakalnę?“ – priekaištauja jis sau. Žmogus keltuve negali svajoti, jis turi dirbti, nors iš viso romano aiškiai matome, kad Antanui Garšvai nemielas jo darbas ir kad veikėjas tiesiog nesijaučia savimi.
Antanas Garšva prisimena įvykį, nutikusį dėl jo aplaidumo: per greitai uždaręs duris, jis sulaužė šinšilų narvelį. Mintys apie senukus, šinšilų savininkus, paskatina susimąstyti apie savo gyvenimą. Apskritai šinšilų motyvas romane kartojasi kaip savotiškas nuolankaus susitaikymo su savo lemtimi, taip pat miesčioniškumo ir net tuštybės simbolis. Garšva mano, kad senukai galbūt „neturi vaikų ir augins tuos šinšilus kaip savo mieliausiuosius“. Įvardžiuotinė forma „mieliausiuosius“ turi ironijos atspalvį, bet yra joje ir švelnumo, kurio taip trūksta Antanui Garšvai. Tačiau, nors pradžioje personažas neatmeta galimybės pasekti senukų pavyzdžiu, pabaigoje jį aplanko mintis, tekste net išskirta atskira pastraipa: „Ir vieną dieną mūsų narvelyje gimsta vaikas.“ Būtent vaikas, kaip išsigelbėjimas, kaip ryšio su pasauliu ir meilės gyvenimui simbolis, yra bene svarbiausioji ramios laimės, kokią įsivaizduoja Garšva, dalis. Tik net tas vaikas gimsta „gimsta narvelyje“. Vadinasi, šeimyninė laimė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!