Išplėstinis pilietinės visuomenės pagrindų pamokos planas: "Smurtas. Kaip jo išvengti?"

Leidžiama vesti pamoką: Istorijos – politologijos mokytoja ................................................................................... Pasirengimas pamokai....................................... Pravedimas ir apgynimas................................... Galutinis įvertinimas.......................................... VPU IF Socialinių mokslų specialybės IV kurso studentės – praktikantės Rasos Budavičiūtės pilietinės visuomenės pagrindų pamokos, vedamos 2007 – 01 – 25 Vilniaus „Simono Stanevičiaus“ vidurinės mokyklos 8d klasėje Išplėstinis pamokos planas Tema: „Smurtas. Kaip jo išvengti?“ 2007 VILNIUS Smurtas. Kaip jo išvengti? Pamokos motyvacija: ši pamoka yra skirta tam, kad moksleiviai žinotų kaip išvengti smurto, kur kreiptis, jeigu gyvenime prieš juos yra ar bus smurtaujama. Pagrindinis didaktinis tikslas: supažindinti moksleivius su nauja medžiaga ir ją įtvirtinti. Pamokos tipas: žinių perteikimo ir įtvirtinimo. Pamokos tikslai: • Mokomieji: a) po pamokos mokiniai turėtų žinoti kas yra smurtas; b) turėtų žinoti kokios smurto priežastys; c) turėtų žinoti kaip išvengti smurto. • Lavinamieji: a) po pamokos mokiniai turėtų gebėti kreiptis pagalbos, iškilus smurto pavojui; • Auklėjamieji: a) po pamokos mokiniai turėtų suvokti, kad žmogaus vertybės padeda apginti savo ir kito asmens teises ir laisves. Pamokos uždaviniai: 1. Išaiškinti smurto sąvoką. 2. Išsiaiškinti kokios smurto priežastys ir padariniai sveikatai, šeimai, visuo­menei. 3. Paaiškinti kaip išvengti smurto ir patiems jo nesigriebti.. 4. Papasakoti kur galima kreiptis pagalbos, susidūrus su fiziniu, psichologiniu ar kitu smurtu.. 5. Padėti mokiniams susivokti, kokios yra tikrosios žmogaus vertybės, kaip jos padeda apginti teises ir laisves.. Pamokos mokymo metodai: „Minčių lietus“, pasakojimas, aiškinimas, savarankiškas darbas, diskusija. Mokymo priemonės mokytojai: knyga, iš kurios dėstoma – Nijolė Letukienė „Pilietiškumo pagrindai“; tarptautinių žodžių žodynas, iš kurio paaiškinamos pagrindinės sąvokos; A. Suslavičius „Socialinė psichologija“; (pamokos planas). Sąvokos: • Sekundantas – čia: tarpininkas Tarpdalykiniai ryšiai: ši teorija padės susivokti psichologijos ir sveikatos ugdymo pamokose, padės orientuotis gyvenime ir netgi šeimoje, auklėjant savo vaikus. Vertinimas: per šią pamoką mokiniai nebus vertinami. Pamokos eiga: Pamokos pradžia (2 - 3min) Prieš pradedant nagrinėti naują temą, paklausiu kelių klausimų iš praeitos pamokos: • Kas yra narkotikai? • Kodėl jauni žmonės pradeda vartoti narkotikus? • Kodėl dažnai pabandžiusieji negali liautis juos vartoję? Ką reiškia būti priklausomam nuo narkotikų? Prisiminę senąją temą, pristatau naują ir užrašau ją ant lentos: „Smurtas. Kaip jo išvengti?“. Imamės darbo. Pamokos (temos) plėtojimas ( apie 35 – 40 min) Pradžioje išsiaiškiname naują teoriją. Smurtas - tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti. Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Daugumas suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų. Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip). Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t.y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas. Smurtas prieš vaikus gali būti: • fizinis smurtas – tai veiksmai, kai tyčia žalojamas vaiko kūnas, dažnai tose vietose, kurias slepia drabužiai, • nesirūpinimas vaikais; kai tėvai ar globėjai nepatenkina pagrindinių vaiko fizinių bei emocinių poreikių, galime teigti, kad vaikas patiria smurtą. Vaikas, kuriuo nesirūpinama, yra nuolat alkanas, sulysęs, nešvarus, apžiūrėjus jį matyti medicinos pagalbos stokos požymių, netinkamai apsirengęs, • emocinis smurtas – tai toks tėvų arba globėjų elgesys, kuriuo jie stengiasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save. Suaugusieji abejingi vaikui, atstumia jį, verčia daryti daugiau nei jis gali (pvz., mokytis), neleidžia bendrauti su kitais vaikais, nors žino, kad tai būtina vaiko vystymuisi, niekada jo nepriglaudžia, nenešioja ant rankų, • lytinis smurtas – tai fizinio ar emocinio pranašumo naudojimas prieš vaiką, siekiant lytinio pasitenkinimo. Tai yra kraujomaiša, prievarta, gundymas, vaikų išnaudojimas pornografijos ir prostitucijos tikslais. Net švelnus išnaudojimas, be fizinės ar žodinės agresijos, yra vaiko teisių pažeidimas ir jo silpnumo ir nekaltumo išnaudojimas. Galima išskirti keletą priežasčių, sudarančių sąlygas skriausti vaikus: • daugiausia įtakos tam turi tėvų gyvenimo istorija, • asmenybės tipas, • socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. Yra pastebėta, kad gana dažnai tėvai ,,skriaudėjai” vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Dėl to nukentėjo ir sulėtėjo jų socialinis ir emocinis vystymasis, jie nežinojo, ką reiškia būti mylimais ir globojamais. Taigi nė kiek nekeista, kad, matydami žiaurų tėvų elgesį, jie ėmė priimti jį kaip natūralų, savaime suprantamą, o vėliau patys pradėjo elgtis lygiai taip pat su savo vaikais. Didesnę tikimybę patirti prievartą turi taip pat ir alkoholikų, narkomanų bei toksikomanų, menką išsilavinimą turinčių tėvų ir nepilnamečių tėvų vaikai. „Skriaudėjais“ gali tapti ir tie, kurie patyrė socialinę izoliaciją, neturi draugų, giminių, artimųjų. Tokiose šeimose prievarta ypač sunkiai aptinkama, nes vaikas neturi kam pasiskųsti, nėra nieko, kas galėtų informuoti valstybines įstaigas apie fiziškai ir emociškai žalojamus vaikus. Būtina pabrėžti, kad nėra kokios nors vienos universalios prievartą šeimoje lemiančios priežasties. Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių 2002 metais atlikus patyčių paplitimą mokinių tarpe tyrimą, rezultatai parodė, kad daugiau nei 65 procentai Lietuvos mokinių teigia, kad bent kartą patyrė patyčias iš bendraamžių per pastaruosius du mėnesius ir bent kartą per du mėnesius patys tyčiojosi iš bendraamžių. Kas gi yra patyčios? Priekabiavimas? Smurtas? Skriauda?  Skriauda kūnui: • Spardymas • Tampymas • Mušimas • Nesirūpinimas vaiko sveikata • Nesirūpinimas vaiko maitinimu • Seksualinis išnaudojimas  Skriauda sielai: • Tyčiojimasis • Žeminimas • Pravardžiavimas • Gąsdinimas • Parodymas, kad esi nemylimas • Vertimas jaustis kaltu         Kartais mokiniai patyčias ir pažeminimą, skriaudą patiria ir iš mokytojų, tėvų ir kitų suaugusių žmonių.        PASEKMĖS: • Vaikai, patiriantys patyčias, skriaudą ar priekabiavimą mokykloje ar namuose visuomet išgyvena daug stiprių jausmų: liūdesį, baimę, gėdą, nusivylimą, pažeminimą, bejėgiškumą, vienišumą, nepasitikėjimą ir t.t. • Patirdami skriaudą, išgyvendami neteisingumo jausmą vaikai ir jaunuoliai visuomet klausia: dėl ko man tai atsitiko? Ką su tuo daryti? Kaip elgtis? Su kuo pasikalbėti? Ką darau ne taip, kad skriaudėjas nesiliauja žeminęs mane? Šie jausmai ir klausimai gali neraminti kelias dienas, savaites, o gal ir mėnesius, jeigu su niekuo apie tai nesidalinsi.       Suprantama, kad kartais sunku kalbėti apie patiriamas patyčias, nes nesinori būti „skundiku“. Bet jeigu geriau įsigilintume į šio žodžio prasmę – tai kalbėjimas apie tai, kas Tave žeidžia, skaudina ir neramina – nėra skundimas – tai yra PASIDALIJIMAS, IEŠKOJIMAS sprendimo. Tam iš tiesų kartais reikia daug daugiau drąsos negu kentėti pažeminimą. Juk tas, kuris žemina, skriaudžia, tyčiojasi – savo elgesiu teigia, kad jam reikia pagalbos, kad jam skauda, kad turi problemų šeimoje ar kitur.        Pasidalindamas su suaugusiais apie patiriamą skriaudą, patyčias – tuo pačiu padėsi ir tam, kuris netinkamai elgiasi. Ką daryti, jei prieš jus smurtaujama: • parašyti pareiškimą artimiausioje policijos nuovadoje, • atlikti kūno sumušimų ekspertizę, • jei nuolatos smurtaujama šeimoje, iš anksto susirasti vietą, kur galėtumėte apsistoti, • prieš kylant barniui išeiti iš namų. Pabaigus teoriją, užsirašius svarbiausius dalykus, pereiname prie užduočių, kurios yra įdomios ir reikalauja apmąstymo prieš atsakant. 1 užduotis. Perskaityti tekstą (dalomoji medžiaga Nr.1) ir atsakyti į klausimus. KAZYS SAJA Nelygi kova „Aš turiu būti ramus, - mintyse tvirtai pasakė sau Ugnius. - Turiu būti ramus! Juk aš nėmaž nesigailiu, kad sudraudžiau autobuse Darių".

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!