"Kokie bejėgiai mes esame prieš tą nežinomą galią, kurios gyvenime kartais visai nesuprantame, mitologijoj ir literatūroj vadiname likimu, o religijoj - "Dievo valia". Jeigu su Dievu vienintelis santykis yra malda, tai kaip su menu ir gyvenimu? Radauskas pasirenka galingiausią žmogaus ginklą - parodiją, humorą" [Šilbajoris, 1997, 107], kurie sukuriami suplakus gyvenimo džiaugsmą su žiaurumu, katastrofa. Nors, gerai pagalvojus, ar daug tenka žmogui to gyvenimo džiaugsmo? Greičiau jis jį susikuria pats, užsimerkdamas ir nematydamas tos juodosios gyvenimo pusės. Tačiau tokiu atveju, argi mes negalime šito vertinti kaip kaukės užsidėjimo? Tai tarsi atmetimas kažko neišvengiamo. Ar ne geriau priimti likimą tokį, koks jis yra: ironiją - su ironija? H. Radauskas taip ir daro. Jis tą nežinomą galią pasitinka su ironija. Lygiai taip, kaip pats likimas žvelgia į mus su ironiška šypsena: "Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą / Ant vieškelių, takelių ir takų".
Voras su trupiniu į dangų kelias. Kalba akmuo ir medis nebylys.
Per visą žemę jodamas, kvailys.
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
Jei pasaka - menas, tai jis turi turėti savo kūrėją. Juo gali būti ir poetas. Jis kuria Pasaką, kurios reikia kiekvienam. Ir jeigu taip yra, tai ar neironiška, kad iš poetų šaipomasi:
Iš mūsų juokias padavėjos
Ir frantai šaiposi kvailai,
Mums švarko nesiuva siuvėjas,
Mus nemaitina angelai.
Poetas užima žemesnę vietą nei padavėjos ar frantai. Jis ignoruojamas net kaip žmogus - angelai irgi jį aplenkia. Ir kodėl poetas negali turėti normalios moters? "Mums tik vidurnakčio mergaitės / pamoja gęstančioj šviesoj". Gal kūrėjas ir naktinė moteris turi be galo daug bendra? Juk tiek jos, tiek jie - visuomenės ignoruojami, nors visuomenė gal ir nesąmoningai, bet neįsivaizduoja gyvenimo be jų. Poetai kuria Pasaką, o prostitutė padeda gyventi Pasaulyje.
Žvaigždes skaičiuojam kiaurą dieną,
O naktį genam su velniais
Ir kreivą restorano sieną
Išrašom posakiais švelniais...
Juk negalima suskaičiuot žvaigždžių, o dieną jų nesimato! Ironiškas pačių poetų požiūris į save. Savęs pastatymas...
Šį darbą sudaro 1132 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!