Moralinės sąmonės permainos J. Biliūno ir J. Apučio kūryboje

Vienas žymiausių Antikos filosofų Aristotelis teigė: „Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį.“ Iš tiesų žmogiškos moralės klausimas labai keblus. Atrodytų, kad vieningai sutariama, jog moralė yra vertingas dalykas ir privalu laikytis tam tikrų nuostatų. Jos leidžia žmonėms bendrauti tarpusavyje bei kurti tiek visuomeninį, tiek asmeninį gėrį. Istorijoje gausu tokių žmogiškosios moralės išbandymų, kurie kėsinosi visiškai sugriauti dorovės nuostatas. Suprantama, kad visa tai pakeitė žmogaus supratimą apie pasaulį, patį save ir supančią jį aplinką. Žinoma, kad kažkada tai buvo rizikingas individo sprendimas kovoti už tiesą ir gėrį. Taip kartais būna ir dabar. Visa tai atsispindi ir kūrėjų darbuose. Aptarsiu, kokios moralinės sąmonės permainos aptinkamos skirtingų epochų kūrėjų – Jono Biliūno ir Juozo Apučio – kūryboje.
Žmogus, padaręs ką nors neleistino ar blogo, visą gyvenimą gali praleisti kankinamas sąžinės priekaištų. Nesvarbu, ką jis bedarytų, bet jo atmintyje visada bus atminimas apie padarytus nusikaltimus ar skriaudas. Visa tai žmogui suteikia begalines dvasines kančias. Apie žmogaus moralę rašė ir vienas žymiausių XX a. kūrėjų Jonas Biliūnas, kuris sakė, kad: „Kriterijus mano darbams-sąžinė“. Jono Biliūno novelėje „Vagis“ veikėjas Jokūbas neranda sau ramybės. Jokūbas – darbštus ir sėkmingas ūkininkas, tik ką atradęs sau tinkamą moterį į žmonas. Atrodytų, kad jam tereikia kurti šeimą ir džiaugtis gyvenimu. Bet ne. Herojų kamuoja didžiulė nuodėmė, padaryta praeityje prieš daugelį metų. Nors Jokūbo ir niekas neteisė, bet žmogus visą gyvenimą jaučia sąžinės graužatį. Susiklosčius aplinkybėms Jokūbas nužudė arkliavagį, kuris kėsinosi pavogti mylimiausią jo arklį. Dabar, kad ir ką jis bedarytų ir kad ir kiek gerų darbų būtų padaręs kitiems, šis poelgis nuolatos iškyla vyro prisiminimuose. Suprantama, kad jis gailisi ir bando nuraminti savo širdį ir sąžinę. Nutikimą jis pamena labai puikiai. Tiesa, Jokūbas dar lyg ir bando įtikinti save, kad kitos išeities nebuvo: „Juk aš tik savo savastį gyniau... Kitos išeities neturėjau,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!