Istorinės praeities liudijimas B. Sruogos ir A. Škėmos kūryboje

TEMA. Istorinės praeities liudijimas B. Sruogos ir A. Škėmos kūryboje.
Tam tikro laikmečio literatūra yra neatsiejama nuo to laikotarpio istorijos, nes rašytojai savo kūryboje atskleidžia tuo metu gyvenusio žmogaus patirtį. XX amžiaus vidurys yra laikomas katastrofų laikotarpiu, kai vyko abu pasauliniai karai, žmonės buvo įkalinami koncentracijos stovyklose arba turėjo bėgti iš savo gimtosios šalies. Lietuvių rašytojai Balys Sruoga ir Antanas Škėma savo kūriniuose perteikia istorinę praeitį ir liudija apie tikrus istorinius įvykius, kuriuos patys išgyveno.
Apie istorinę praeitį lietuvių literatūroje liudija Balio Sruogos kūryba. Balys Sruoga, Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, kaip ir daugelis tuometinės Lietuvos inteligentų, Antrojo pasaulinio karo metu buvo suimtas vokiečių ir pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Anot literatūros istoriko Algio Samulionio, kalinys Štuthofe vidutiniškai išbūdavo tik tris keturis mėnesius, tačiau Balys Sruoga išgyveno ten dvejus metus. Jis patyrė nuolatinį badą, šaltį, dirbo sunkius ir beprasmius darbus, žinojo, ką reiškia būti koncentracijos stovykloje, kur siautė ligos ir gulėjo mirštantys ar mirę žmonės. Baliui Sruogai pasisekė, nes dėl artimųjų protestų ir kitų aplinkybių lietuviai tapo „garbės kaliniais“ ir ištvėrė ilgiau negu kiti. Balys Sruoga buvo paskirtas į koncentracijos stovyklos raštinę ir dirbo ten iki kol buvo išvaduotas. Tik grįžęs iš koncentracijos stovyklos, 1945 metais, gydydamasis Birštono sanatorijoje Balys Sruoga vos per kelis mėnesius parašė memuarų knygą „Dievų miškas“, kurioje ironiškai, sarkastiškai perteikė istorinę praeitį ir savo asmeninę, kaip kalinio, patirtį. Ši Balio Sruogos atsiminimų knyga pasakoja apie „giltinės malūną“ – Štuthofo koncentracijos stovyklą ir Adolfo Hitlerio sukurtą žmonių naikinimo sistemą Antrojo pasaulinio karo metais. Meistriškai pasitelkęs ironiją, sarkazmą, groteską Balys Sruoga kalba apie koncentracijos stovyklos kalinius – „klipatas“ ir žiaurius prižiūrėtojus. Romano „Dievų miškas“ pasakotojas nesirenka aukos vaidmens, o kaip tik pašiepia savo gyvenimo situaciją ir per ironiją atskleidžia istorinę kalinio patirtį: „[...] kojos mano buvo kaip tyčia sutinusios ir žaizdomis apaugusios. Su tokiomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!