B. Sruogos ir A. Puipos „Dievų miškas“: vaidybinio filmo ir romano lyginamoji analizė

B. Sruogos ir A. Puipos „Dievų miškas“: vaidybinio filmo ir romano lyginamoji analizė ( 10 taškų)

https://www.youtube.com/watch?v=yGsZdlRtYGM

http://antologija.lt/pdf/39.pdf

1. Apie kūrinius (0,5 t.):

1. 1. Filmo režisierius, sukūrimo metai, pagrindinio vaidmens atlikėjas.

Režisierius: Algimantas Puipa

Metai: 2005

Pagrindinio vaidmens atlikėjas: Valentinas Masalskis

1. 2. Memuarų knygos parašymo aplinkybės (metai, vieta, šaltiniai).

Kūriniui pradėta rinkti medžiaga, pasinaudojant raštinės dokumentais, nes Balys Sruoga turėjo privilegijų peržiūrėti reikalingus lagerio dokumentus, kad jais galėtų remtis ir naudoti savo kūrinyje ( jis dirbo raštinėje ). Tik grįžęs iš Štuthofo ( 1945 metais ), jis pareiškia norą parašyti lagerio siaubą reflektuojantį kūrinį ir tais pačiais metais parašo romaną „Dievų miškas“. Jis jį parašo gydydamasis Birštone.

2. Apie pagrindinį veikėją ir autorių (1 t.):

2.1. Kokie svarbiausi B. Sruogos biografijos momentai atskleidžiami filme?

Rašytojas yra priverstinai paimamas iš jo namų, kuriuose buvo ir jo žmona. Jis, tik pasiėmęs pasą, yra lydimas iki gestapininko ofiso, kuriame sužino, jog yra kaltinamas studentų nuteikinėjimu, jis yra laikomas grėsme nacių propagandai, dėl to yra ištremiamas į Štuthofo lagerį, kartu su kitais inteligentais.

Rašytojas filme matomas ir jau po išgyventų koncentracijos stovyklos baisumų, su aktoriais sėdintį teatre ir kuriant lagerio baisumus atitinkantį dramos kūrinį. Tai atskleidžia, jog jis grįžta į Vilnių ( šaltiniuose rašoma, jog Balys Sruoga satyros teatrui „Vilkolakis“ kuria kandžias parodijas, satyras, sąmojingus kupletus ), jis nemiršta svetimoje aplinkoje, išgyvena evakuaciją.

Filmo pabaigoje vaizduojama kaip aktorius piktinasi, jog jam kyla bėdų išleisti ,,Dievų miško” rankraštį, nes sovietų valdžia prisikabinėjo prie įvairių žodžių, interpretacijos galimybių. Rodomas jo nepasisekimo sukeltas vidinis sielvartas, skausmas, dar pagilintas išgirdus žinią apie tai, jog kūrinyje jis šaiposi iš aukų, kalinių, turi ,,pakaruoklišką“ humorą.

Jis priešinasi valdžios atstovų kūrinio vertinimui, pateisina savo rašymo stilių ir ,,Dievų miško” turinį, teigdamas, kad rašytojų sąjungos susirinkimas neturi jokių kūrybinių svarstymų, kūrybinės minties, bendravimo, o patys rašytojai, jo teigimu, visados neigė egzistuojančias teorijas, nes kiekvienas turi savo patirtį ir kūrybinį pasaulį. Savo kūrinio temą vadina nekalta, piktinasi, kad jame sovietai ieško politikos, nes buvimas lageryje, jo teigimu, palaužia žmogų taip, kad jokia politika jo nebedomina, jam svarbu tik išlikti. Taigi, Balys Sruoga atkakliai gynė ,, Dievų miško “ nešališkumą ir prasmę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!