B. Sruogos romano „Dievų miškas“ analizė

 1. Sruogos ir Kamiu būties absurdo palyginimas.
Balys Sruoga romane „Dievų miškas“ dalijasi patirtimis koncentracijos stovykloje ir atskleidžia, koks absurdiškas atrodo gyvenimas aplinkoje, kurioje paneigiama žmogaus gyvybė, atimamas jo orumas. Groteskiškais, ironijos apipintais vaizdiniais Sruoga parodo žmoniją ištikusį siaubą ir humanistinių vertybių netekimą nacių okupacijos metu. Rašytojo dvejojimą būties prasmingumu lemia ne tik bet kokio žmogiškumo netekę naciai, bet ir iškreipta mirties samprata. Ypač išdarkytą santykį su mirtimi atskleidžia komiškas epizodas, kai nešikai pradeda piktintis iš numirusiųjų prisikėlusiu lavonu, kuris prašosi eiti pats. Visą laiką lageryje Sruoga turėjo kovoti su mirties, kuri nuolat buvo jam prieš akis, nuojauta, o tai naikino bet kokią viltį ir prasmingumą. Koncentracijos lageryje – masinio naikinimo fabrike – mirtis netenka „kilnaus tragizmo elemento“, mistinės paslapties, gedulingos ceremonijos, ji darosi įprasta „šiokiadienė šiukšlė“, kuri jau nieko nejaudina ir negąsdina: „Šiandien tu griuvai, aš griūsiu rytoj – koks skirtumas?“ Iš nuvaryto klipatos atimtas troškimas gyventi ir priešintis mirčiai – „giltinės malūne“ nėra pasirinkimo – čia privaloma neišvengiama. Surūdijusiomis replėmis iš mirusiojo burnos išplėšiami auksiniai dantys, „numirėlius visai kaip malkas sukrauna malkų sandėliuke“, paskui sumeta į vežimą „kaip pas mėsininką paskerstus paršus“, o lavonus degina krematoriume ir duobėse, kur tenka juos „su šakėmis vartalioti it kotletai kokie, kad jie geriau keptų“. Lagerinė mirtis – masinė, prievartinė – Sruogos suvokiama kaip pasaulio moralinio nuosmukio aktas, verčiantis būtį absurdišką. Griaunantis, žmogaus teisę gyventi paneigiantis žiaurumas kontrastuoja su ironiška autoriaus pasaulėžiūra, kurios paskirtis – kurti ir saugoti neįsivaizduojamo siaubo akimirkomis, kelti juoką, padedantį išsaugoti savo žmogiškąją pusę ir tvarkytis su gyvuliškos būties absurdu. Šitokia stoiška laikysena absurdo akivaizdoje artima ir prancūzų egzistencialisto Albero Kamiu filosofijai. Šis mąstytojas siūlė priimti gyvenimo beprasmiškumą ir jo nebijoti, kaip ir Sruoga skatino pažvelgti į būties tragizmą su ironijos gaidele, kuri padės nepaskęsti nevilties liūne. Vis dėlto, Kamiu absurdizmas, priešingai nei Sruogos, kyla ne iš persekiojančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!