Įrodymų teisė

1.1. Įrodymų teisė ir baudžiamojo proceso uždaviniai. Galiojantys įrodymų teisės įstatymai.
Procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo tikslus, tvarką, ribas ir turinį, vadinamos įrodymų teise. Įrodinėjimas yra svarbiausia baudžiamosios procesinės veiklos dalis, o įrodymų teisė įeina į baudžiamojo proceso teisės normų sistemą. Svarbiausios įrodymų teisės normos yra įtrauktos į BPK 7 skirsnį ,,Įrodymai", kuriame išdėstytos bendros įrodinėjimo taisyklės, taikomos visomis baudžiamojo proceso stadijomis. Atskiros įrodinėjimo taisyklės yra išdėstytos kituose BPK skirsniuose esančiose procesinės teisės normose (pvz., taisyklės, liečiančios atskirų tardymo veiksmų darymo ir jų rezultatų fiksavimo tvarka).
Įrodymų teisės normose bendroji pažinimo metodologija taikoma konkrečiai - nusikaltimų tyrimo sričiai. Šios normos numato optimalias sąlygas faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti. Todėl įrodymų teisę galima laikyti objektyvios tiesos nustatymo byloje priemone. Ji numato tokią veiklos tvarką, kad kiekvienoje byloje būtų įgyvendinami visi baudžiamojo proceso uždaviniai.
1.2. Įrodymų teorijos sąvoka ir turinys.
Įrodymų teorija yra baudžiamojo proceso mokslo dalis, nagrinėjanti įrodinėjimo procesą visomis baudžiamojo proceso stadijomis.
Įrodymų teorija yra neatskiriamai susijusi su baudžiamojo proceso mokslu, yra sudedamoji jo dalis. Tačiau įrodymų teorija yra ir santykinai savarankiška teisė mokslo sritis, turinti savo tyrinėjimo dalyką, tikslus, sistemą, metodus.
3) dėsningumai, susiję su įrodomosios informacijos atsiradimu, saugojimu ir naudojimu.
Be to, įrodymų teorija tyrinėja įrodymų teisės teoriją, normatyvinį įrodinėjimo reglamentavimą užsienio šalyse.
Įrodymų teorijos sistemą sudaro jos bendroji ir ypatingoji dalys. Bendrojoje dalyje apibūdinamos pagrindinės įrodymų teorijos sąvokos, jos dalykas, uždaviniai ir vieta bendrojoje mokslo žinių sistemoje. Toliau išdėstomi įrodymų teorijos metodologiniai ir teisiniai pagrindai, klausimai, liečiantys įrodinėjimo tikslus ir dalyką, įrodymų klasifikacija, įrodymų liečiamumas ir leistinumas, bendra įrodinėjimo subjektų ir įrodinėjimo proceso charakteristika. Ypatingojoje dalyje nagrinėjamos atskiros įrodymų rūšys, įrodinėjimo ypatumai atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose.
Įrodymų teorija vadovaujasi bendra dialektinio materializmo metodologija. Kartu ji savo dalyką nagrinėja specialiais mokslinio tyrimo metodais:
1) genetinis metodas - tyrinėti gnoseologines, visuomenines-ekonomines ir politines prielaidas, turinčias įtakos įrodymų teisės svarbiausiems institutams formuoti;
2) istorinis metodas - stebėti įstatymų, įrodinėjimo teorijos ir praktikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!