Informacijos kodavimas

Informacijos kodavimas.
Perduodami pranešimai koduojami. Kodavimas - tai vienos abėcėlės ženklų keitimas kitos abėcėlės ženklais. Kodavimas reikalingas tam, kad pranešimas būtų perduodamas kuo tiksliau, kad jis būtų kuo mažiau iškraipomas, kad jį suprastų gavėjas ir kad būtų galima persiųsti pasirinktu mainų kanalu. Koduojant dvejetainiais simboliais (tai aktualu kompiuteriams), iš n dvejetainių simbolių galima sudaryti 2n skirtingų kombinacijų, t.y. galima užkoduoti abėcėlę, turinčią ne daugiau kaip 2n ženklų.
Keletas dviejų būsenų pavyzdžių.
Kompiuteriu apdorojama informacija turi būti išreikšta jam patogiu pavidalu. Konstruojant kompiuterį paaiškėjo, kad geriausiai jį sudaryti iš tokių elementų, kurie turėtų dvi būsenas. Pavyzdžiui: laidu teka elektros srovė - neteka; įmagnetintas plotelis - neįmagnetintas plotelis, aukšta įtampa - žema įtampa. Šias būsenas paprasčiausiai žymėti vienetu ir nuliu (paprasčiau nė nesugalvosi).
Taigi galime sakyti, kad kompiuteris turi abėcėlę, kuri susideda iš dviejų ženklų: 0 (nulio) ir 1 (vieneto).
Dviejų ženklų abėcėlė vadinama dvejetaine.
Kai kalbame apie konkrečią abėcėlę, jos ženklus galime vadinti simboliais. Pavyzdžiui, sakome, kad kompiuterio dvejetainę abėcėlę sudaro du simboliai: 0 ir 1. Simboliais labiausiai įprasta vadinti kompiuterio abėcėlės ženklus (rodomus ekrane ar spausdinamus).
Dviejų ženklų abėcėlė vartojama ne tik kompiuteryje; ją galima aptikti daugelyje situacijų, pavyzdžiui:
a) duodant sutikimą (linktelint galvą), neduodant sutikimo (papurtant galvą);
b) nustatant lytį – vyras ( ), moteris ( );
c) ženklų pora – įjungta ( ), išjungta ( );
d) algebriniai ženklai – pliusas (+), minusas (–);
e) atsiskaitymo forma, pavyzdžiui, bilietas pažymėtas (taip), nepažymėtas (ne).
Vienos abėcėlės ženklus galima išreikšti (užrašyti) kitos abėcėlės ženklais. Pavyzdžiui, lyties požymių abėcėlę (vyras, moteris) ,
galima pažymėti atitinkamais simboliais (kompiuterio abėcėle) 1 , 0.

Vienos abėcėlės ženklų keitimas kitos abėcėlės ženklais vadinamas kodavimu. Taisyklės, nustatančios, kaip koduoti ženklus, vadinamos kodu.
Pamąstykime, kam reikalingas kodavimas, ar ne paprasčiau būtų apsieiti be jo.
Pirma. Visai be kodavimo neišsiversime, nes būtina garsinę kalbą paversti rašytine - į tai galime žiūrėti kaip į tam tikrą kodavimą.
Antra. Kalbėdami apie informacijos mainus, informacijos perdavimą, nurodėme, jog pranešimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!